Moteris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Homo sapiens: femina | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Žmogus (Homo sapiens) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Moteris (lot. femina, angl. female, vok. Frau) – biologinės žmogaus rūšies lytis. Ji turi morfologines ir funkcines ypatybes, kurios skiriasi nuo vyro (kitos lyties žmogaus) – lytinės chromosomos, mažesnis ūgis, specifinis kūno sudėjimas, lytiniai organai, medžiagų apykaita, kraujo sudėtis, hormonų balansas, dažnesnis kvėpavimas ir kt. Be to, moteris skiriasi nuo vyro ir psichologinėmis ypatybėmis – ji švelnesnė, draugiškesnė, meilesnė, labiau koketuoja, yra jautresnė, atsargesnė, rūpestingesnė, labiau orientuota į šeimą; moteris labiau reaguoja į stresą, lengviau prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų, geriau jaučia grožį. Moters seksualumas taip pat skiriasi nuo vyriškojo, jis priklauso tiek nuo biologinių, tiek ir nuo socialinių-psichologinių veiksnių.
[taisyti] Vystymasis ir raida
Prasidėjus embriono gemalinių lapelių diferenciacijai iš mezodermos vystosi lytinės liaukos. Apie 7-8 savaitę kaip ir vyro baigia formuotis lytinės liaukos, jau gana gerai išsivystę lytiniai organai, todėl jau galima skirti individo lytį. Biologinė moters priešingybė yra vyras.
Postnataliniu laikotarpiu baigia formuotis būdingi lyties morfologiniai ir fiziologiniai požymiai. Visų pirma brendimo įžangoje (12-15 m.) pradeda veikti mergaičių lytinės liaukos, prasideda ovuliacija. Lytinės brandos metu palengva ryškėja viso kūno sandaros lytinio dimorfizmo požymiai. Mergaičių antrosios vaikystės (7-11 m.) pradžia yra susijusi su kiaušidžių struktūros persitvarkymu: 9-aisiais gyvenimo metais kiaušidės pradeda sparčiai didėti, 11-aisiais gyvenimo metais tas pat atsitinka su gimda. Apie 11-uosius metus mergaitėms pradeda apvalėti klubai, nes platėja dubuo ir be to storėja juos gaubiantis riebalų sluoksnis.
Tikrojo brendimo metu (12-15 m.) mergaitėms ima augti krūtys, pradeda veikti lytinės liaukos. Brendimo baigmės metu (16-17 m.) susiformuoja krūtys, tampa reguliarios mėnesinės. Apie 17-20 metus galutinai stabilizuojasi moters lyties morfologiniai ir fiziologiniai požymiai. Brandos tarpsnyje (35-60 m.) moterims nustoja veikusios kiaušidės ir atsiranda klimakso reiškinių.
[taisyti] Moters anatominiai ir fiziologiniai požymiai
- Moters kūną į dvi lygias dalis dalijanti horizontali linija eina per gaktikaulio vidurį.
- Moters kaukolei būdingas status kaktikaulio žvynas, lėkšti antakiniai lankai ir ovalios akiduobių atvaros.
- Moters smegeninės dėžė vidutiniškai 10 proc. mažesnė negu vyro.
- Moters pečiai siauresni negu dubuo.
- Moters poodinis riebalinis sluoksnis žymiai storesnis negu vyro.
- Moters kūnas ne toks plaukuotas kaip vyro (ypač skiriasi pažastų ir blauzdų plaukuotumas, taip pat gaktos plaukų augimo kryptis).
- Moters krūtys žymiai didesnės, turi pieno liaukas.
- Moters juosmeninė stuburo dalis daugiau įlinkusi, kadangi yra didesnis dubens posvyris.
- Moters visi dubens matmenys yra didesni negu vyro.
- Moteris kvėpuoja krūtine; kvėpavime daugiau dalyvauja krūtinės ląstos raumenys.
- Moters kaulai plonesni.
- Moters gerklos mažesnės negu vyro.
- Dauguma moters vidaus organų apimtis mažesnė negu vyro.
- Skiriasi lytiniai organai – išoriniai ne taip išsikišę kaip vyro, o lytinis plyšys yra žymiai platesnis.
- Moters fizinė galia yra 30-35 proc. maženė negu vyro.
- Moters judesiai grakštesni, balsas skardus, melodingas.
[taisyti] Moterų ligos
Mokslas, tiriantis moters ligas, vadinamas ginekologija.
