Menas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Egipto vienas garsiausių faraonų Menas.
Menas gali būti suprantamas kaip:
- kūrybinis tikrovės atspindėjimas vaizdais (Dailė)
- kuri nors kūrybinio tikrovės atspindėjimo vaizdais sritis (Vaizduojamasis menas, Taikomasis menas)
- mokėjimas dailiai, nepriekaištingai, gerai ką daryti, meistriškumas (Aktorystės menas, Karo menas, Vadovavimo menas, Bendravimo menas)
- užminimas, mįslė
- atmintis
- visuomeninės sąmonės forma, žmonijos dvasinės kultūros dalis, specifinė pasaulio praktinio ir dvasinio įvaldymo rūšis – Lietuviškoji tarybinė enciklopedija
- meistriškumo ir vaizduotės panaudojimas kuriant estetinius objektus, aplinką ar patirtį kuria galima būtų dalintis su kitais žmonėmis – Encyclopædia Britannica
Bendriausia ir populiariausia prasme menas – tai žmogaus kūrybinės veiklos estetinė-sensualinė (grožinė-jutiminė) išraiška.
[taisyti] Meno funkcijos
Menas, pasak filosofo, menotyrininko Charles Lalo, atlieka 5 esmines funkcijas:
- pramoginė (menas kūryba neatsiejami nuo žaidimo – stebėdamas meno kūrinį, žmogus tarsi nutolsta nuo realaus gyvenimo, pajunta dvasios pilnatvę);
- katarsinė (ją filosofas aiškina kaip aistrų išgryninimą, apvalymą nuo neigiamybių);
- techninė (menas laikytinas savita dvasios technika, kiekviena meno šaka – tai vis šiek tiek kitokia dvasios technika);
- gyvenimą suidealinanti (menas suidealina individualias ir kolektyvines gyvenimo formas, teikia žmonėms teigiamos elgsenos pavyzdžių);
- gyvenimo suintensyvinimo (žmogus suvokdamas meno kūrinius, stipriau jaučia ir labiau suvokia plačią tikrovę).
[taisyti] Šaltinis
- Lietuvių kalbos žodynas
