Leonardas da VinÄis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leonardas da VinÄis (Leonardo da Vinci; 1452 balandžio 15 – 1519 gegužės 2) – italų Renesanso architektas, tapytojas, skulptorius, muzikantas, meno teoretikas, inžinierius, iÅ¡radÄ—jas, filosofas.
Turinys[slÄ—pti] |
[taisyti] Gyvenimas
Leonardas gimÄ— 1452 m. balandžio 15 dienÄ… Anchio kaime netoli mažo VinÄio miestelio Toskanoje (da Vinci reiÅ¡kia „iÅ¡ VinÄio“), 30 km nuo Florencijos. Jo tÄ—vas Seras Pietras da VinÄis – pasiturintis notaras, motina Katarina – valstieÄio duktÄ—. Leonardas buvo nesantuokinis vaikas ir augo tÄ—vo Å¡eimoje. Leonardas lankÄ— kaimo pradžios mokyklÄ… ir gana sunkiai iÅ¡moko raÅ¡yti, skaityti ir skaiÄiuoti. Ankstyvoje vaikystÄ—je jaunojo dailininko pasaulėžiÅ«rÄ… labai įtakojo dÄ—dÄ— FranÄeskas, su kuriuo jis praleisdavo daug laiko. TÄ—vas gana anksti pastebÄ—jo sÅ«naus gabumus ir pirmasis užsakymas buvo dekoruoti savo namų kambario sienÄ….
JaunystÄ—je didžiausiÄ… įtakÄ… Leonardo da VinÄiui padarÄ— dvi didžiosios to laikotarpio asmenybÄ—s – Lorenco de MediÄi ir Andrea del Verokja. Apie 1466 m. Andrea del Verokja – žymus Florencijos tapytojas ir skulptorius – apsiÄ—mÄ— mokyti gabų berniukÄ…. Verokjo dirbtuvÄ—je Leonardas praleido 12 metų, buvo supažindintas su daug dalykų, nuo paprasÄiausių panelinių paveikslų iki didžiulių marmurinių ir bronzinių skulptÅ«rų. Neilgai trukus Leonardas tapo vienu mylimiausių Verokjo mokinių, vÄ—liau pralenkusiu savo mokytojÄ…. 1469 metais jis su tÄ—vu persikÄ—lÄ— į FlorencijÄ….
1472 metais, bÅ«damas 20 metų, jis buvo įtrauktas į Florencijos Å ventojo Luko tapytojų gildijÄ…, bet 1476 metais jis vis dar buvo laikomas Verokjo asistentu. Manoma, kad Å¡iuo laikotarpiu tapomas „Šventas Jeronimas“ ir kad iki 1476 jis nutapo paveikslÄ… „Madona su gÄ—lių vaza“. 1478 metais Leonardas tapo nepriklausomu meistru. Tais paÄiais metais gavo užsakymÄ… Å¡vento Bernardo kapelos altoriui Florencijoje. Nors buvo sumokÄ—ta iÅ¡ anksto, dÄ—l neaiÅ¡kių priežasÄių darbas niekad nebuvo pristatytas užsakovui. Å iais metais sukurta vadinamoji „Madona Lita“. Jo pirmas didelis pieÅ¡inys – “Magijos garbinimas†(pradÄ—tas 1481), likÄ™s neužbaigtas, buvo sutvarkytas 1481 metais Florencijos San Donato a Scopeto vienuolynui. TaÄiau MediÄių rÅ«mai tinkamai neįvertino Leonardo da VinÄio, kuris buvo pernelyg ankstyvas Brandžiojo Renesanso pirmtakas. Tada buvo dar pats kvatroÄento stiliaus klestÄ—jimas, ir didžiulį pasisekimÄ… Florencijoje turÄ—jo BotiÄelis – vyresnysis Leonardo da VinÄio draugas, niekuo į jį nepanaÅ¡us. Yra iÅ¡likÄ™ liudijimų, kad Vincentas buvo itin gražus jaunuolis ir didelÄ™ savo gyvenimo dalį paskyrÄ— gyvenimo malonumams patirti. GalbÅ«t linksmybÄ—s ir panaÅ¡Å«s dalykai ir buvo priežastimi, kodÄ—l jis 1476 metais buvo apkaltintas pederastija (berniukų tvirkinimu), bet trÅ«kstant įrodymų, atgavo laisvÄ™.
1482 m., bÅ«damas 30 metų, Leonardas da VinÄis paliko FlorencijÄ… ir ilgam apsigyveno Milane. Ir bÅ«tent nuo 1482 iki 1499 metų Leonardas da VinÄis gyveno Milane: kiek Å¡irdis geidžia vaikÅ¡tinÄ—jo siauromis jo gatvelÄ—mis, ne kartÄ… lankÄ— hercogo tvirtovÄ™, kuriÄ… juosÄ— plaÄios mÅ«rinÄ—s sienos ir gilÅ«s grioviai.
Nuo 1482 iki 1499 tarnavo Ludoviko Sforcos rÅ«muose. Studijavo anatomijÄ…, astronomijÄ…, geografijÄ…, geologijÄ…, stebÄ—jo paukÅ¡Äių skrydį, dirbo prie savo iÅ¡radimų. Jis buvo pakviestas kaip patyrÄ™s karo inžinierius. Dirbo prie fortifikacinių sutvirtinimų, konstravo prietaisus apsiausties atvejui ir ginklus apgulimui atremti, tobulino kanalų tinklÄ…, projektavo statybÄ…. Ludovikas užsakÄ— raitelio statulÄ… savo tÄ—vo garbei. Leonardas da VinÄis nebaigÄ— raitelio statulos – FranÄesko Sforcos paminklo. SuspÄ—jo padaryti didelį, natÅ«ralaus didumo molinį modelį, daugiau kaip 7 metrų aukÅ¡Äio, taÄiau jį iÅ¡ arbaletų suÅ¡audÄ— prancÅ«zų kareiviai, paÄ—mÄ™ MilanÄ…. Paminklo pastatymui bÅ«tų reikÄ—jÄ™ 80 tonų skystos bronzos.
Be to jis tapÄ—. Leonardo da VinÄi sukÅ«rÄ— naujÄ… tapymo stilių, nes tapÄ— ant juodo fono, kai tuo tarpu buvo įprasta tapyti ant balto fono. Toks tapymo stilius leido pasiekti trimaÄio vaizdo efektÄ…. Å vento PranciÅ¡kaus bažnyÄioje jis pradÄ—jo tapyti koplyÄios altorių – darbÄ…, kurio jam nebuvo lemta užbaigti ir dÄ—l kurio prasidÄ—jo ilgas bylinÄ—jimasis – jo brandos metų koÅ¡maras, baigÄ™sis kompromisu tik 1507 metais. Vienuolių užsakytas paveikslas liko Leonardui da VinÄiui. VÄ—liau jis buvo pavadintas „Madona tarp uolų“. Milane menininkas nepaprastai meistriÅ¡kai nutapÄ— garsųjį „Damos su Å¡ermuonÄ—liu“ portretÄ…. 1485 m. nutapyta „Benua Madona“.
Tapyba Leonardui – priemonÄ— pažinti pasaulį. Ir vis didÄ—jo poreikis teoriÅ¡kai apibendrinti kiekvienÄ… praktinÄ—s veiklos žingsnį, užfiksuoti užplÅ«dusias mintis. Jis buvo kairiarankis – taip jam buvo patogiau ir truputį lengviau pasislÄ—pti nuo smalsių akių – ir savo užrašų knyguÄių puslapius priraÅ¡ydavo iÅ¡ deÅ¡inÄ—s į kairÄ™. PriraÅ¡ydavo visko, kas tik ateidavo į galvÄ…, braižė schemas, darÄ— eskizus, o vÄ—liau namuose iÅ¡ to chaoso darydavo vienos ar kitos disciplinos iÅ¡raÅ¡us. Tais metais jis paraÅ¡Ä— savo sÄ…siuvinyje: „Geras tapytojas privalo tapyti du svarbiausius dalykus: žmogų ir jo sielÄ…. PirmÄ…jį tapyti lengva, antrÄ…jį – sunku, nes tai turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta kÅ«no dalių mostais ir judesiais.“ IÅ¡ Milano laikotarpio iÅ¡liko paveikslas “Madona grotoje†ir freska “PaskutinÄ— vakarienÄ—â€. Abu Å¡ie kÅ«riniai – Renesanso klasikos pavyzdžiai. „Madona grotoje“ (1483 gautas užsakymas) – didžiulis paveikslas, savo formatu primenantis bÅ«dingÄ… renesansinį langÄ…: virÅ¡uje suapvalintÄ… staÄiakampį. Leonardo da VinÄio paveiksle pro „langą“ įžvelgiama apytamsÄ— stalaktitų grota ir matosi Å¡viesus iÅ¡Ä—jimas iÅ¡ olos. Ir keturių figÅ«rų grupÄ— – Marija, mažasis Kristus, Mažasis Jonas KrikÅ¡tytojas ir angelas – iÅ¡dÄ—styti ne olos fone, iÅ¡ tikrųjų olos viduje. JauÄiamas realus nuotolis, erdvÄ—.
Leonardas – 50 metų, labai aukÅ¡tas, gražaus stoto, su rÅ«pestingai prižiÅ«rima barzda, su puikiu rÅ«bu, pasiÅ«tu iÅ¡ plonos, spalvingos gelumbÄ—s, jis jau seniai laikomas vienu žymiausių Italijos tapytojų. 1502 metais Leonardas įstojo į Cezario Bordžijos tarnybÄ…. Pasinaudodamas hercogo vyriausiojo architekto ir inžinieriaus pareigomis, Leonardas vadovavo darbui centrinÄ—s Italijos tvirtovÄ—se. Å iuo laikotarpiu jis studijuoja augalus. 1505 m. užbaigia paukÅ¡Äių skrydžio studijas. Jis laikomas pirmuoju žmogumi, kuris pradÄ—jo konstruoti mechanizmÄ…, su kuriuo žmogus galÄ—tų skraidyti. Tarnaudamas pas Cezarį BordžijÄ… jis susipažino su Makjaveliu, kurio dÄ—ka gavo užsakymÄ… didžiulei freskai Vekijos rÅ«muose. Tema pasirinko florentieÄių pergalÄ™ Angiario mÅ«Å¡yje. 1503 m. dailininkas pradÄ—jo paveikslÄ… ir baigÄ— 1504 m. pabaigoje. Bet tapybai ant sienos Leonardas pasirinko metodÄ…, kuris neatneÅ¡Ä— sÄ—kmÄ—s. Jis tapÄ— su Mikelandželu toje paÄioje patalpoje. Pastarojo aktų figÅ«ros įkvÄ—pÄ— LeonardÄ… aktų studijoms.1506 metais Leonardas da VinÄis vÄ—l grįžo į MilanÄ…. 1507 m. tarnavo PrancÅ«zijos karaliaus Liudviko XII rÅ«muose.
Leonardas buvo pirmasis menininkas, daręs žmogaus skrodimą. Nuo 1510 m. jis vėl pasineria į prieš 20 metų pradėtas anatomijos studijas. Tam turėjo įtaką jo pažintis 1509 m. su Markantonio dela Tore, medicinos mokslų daktaru Pizos universitete. Žmogaus kūno tyrimų rezultatai maždaug 200 lapų ir itin tiksliai ir plastiškai pavaizduota žmogaus anatomija. 1512 m. Leonardas atvyko į Romą. Čia jis nesusilaukė popiežiaus paramos, kurios tikėjosi. Manoma, kad šiuo laikotarpiu ir buvo sukurtas vienintelis Leonardo autoportretas. 1515 m. buvo sukurtas „Jono Krikštytojo“ paveikslas.
1516 m. Leonardas da VinÄis paliko ItalijÄ… ir iÅ¡vyko į PrancÅ«zijÄ…. Menininkas pasiÄ—mÄ— keletÄ… paveikslų, bet kuriuos, tikrai nežinoma. LeonardÄ… lydÄ—jo jo mokinys ir draugas FranÄeskas Melcis ir tarnas Batista de Vilanis. Kitas jo mokinys – Salajis – dar liko Milane. TaÄiau netrukus ir tas Å¡iaip taip pasiekÄ— PrancÅ«zijÄ…. PrancÅ«zijos karalius, pasikvietÄ™s atidavÄ— valdyti gražiÄ… Klu pilį netoli Ambuazos karaliaus rÅ«mų. ÄŒia, PrancÅ«zijos viduryje, Leonardas praleido paskutiniuosius gyvenimo metus: kÅ«rÄ— kanalų tinklo projektÄ…, pieÅ¡Ä— eskizus numatytiems perstatyti karaliaus rÅ«mams, konstravo įvairius mechanizmus karaliÅ¡koms Å¡ventÄ—ms. Atvykus į Klu, netrukus jam atÄ—mÄ— deÅ¡inÄ™ rankÄ…. Kažkada buvÄ™s galingas organizmas prieÅ¡inosi ligai. TaÄiau sveikata vis menkÄ—jo. 1519 m. balandžio 23 dienÄ… Leonardas suraÅ¡Ä— testamentÄ…. FranÄeskui da Melciui paliko visas knygas, instrumentus, pieÅ¡inius ir užraÅ¡us apie menininko amatÄ… bei meno paslaptis, drabužius ir iždo neiÅ¡mokÄ—tÄ… atlyginimo dalį. Neliko užmirÅ¡ti testamente ir Batista de Valanis ir Salajis.
1519 m. gegužės 2 dieną didysis žmogus ir menininkas mirė.
[taisyti] PaskutinÄ— vakarienÄ—
Nuo 1495 iki 1497 metų Leonardas dirbo prie savo Å¡edevro “PaskutinÄ— VakarienÄ—â€. „PaskutinÄ— vakarienė“ – gilaus monumentaliosios tapybos dÄ—snių supratimo pavyzdys. Ji nutapyta ant siauros sienos didžiulÄ—je, pailgoje salÄ—je – Santa Maria delle Grazie vienuolyno valgomajame. Nuo 1497 m. Leonardas pradÄ—jo dirbti kartu su Luku PaÄjoli, žinomu to laiko matematiku prie jo garsaus kÅ«rinio „Divina Proportione“. Per savo ilgÄ… buvimÄ… Milane Leonardas taip pat pateikÄ— kitų paveikslų ir pieÅ¡inių (daugelis jų yra prarasti), eskizų. 1499 metų gruodį, MilanÄ… užkariavus prancÅ«zams, menininkas trumpam nuvyksta į MontojÄ… ir VenecijÄ… ir 1500m balandžio mÄ—nesį grįžta į FlorencijÄ….
[taisyti] Mona Liza
1503 m. pavasaris – 1505 m. vasara – laikotarpis, kai Leonardas da VinÄis kÅ«rÄ— „Mona Lizą“ – vienÄ… iÅ¡ labiausiai žinomų kada nors nutapytų portretų, kuris dar žinomas kaip „Džokonda“. Tai Florencijos didiko FranÄesko del Džokondos žmona. Atrodo Leonardas jautÄ— ypatingÄ… meilÄ™ paveikslui, kadangi pasiimdavo jį su savimi į visas vÄ—lesnes keliones.
Å iuolaikiniai mokslininkai yra suradÄ™ daug sutapimų Lizos ir VinÄio veido bruožuose, todÄ—l kartais manoma, kad Mona Liza tai ir da VinÄio veido atspindys.
Žiūrint į Mona Lizą su dešiniuoju fonu (fonas už Lizos nelygus) Mona Liza atrodo mažesnė, žiūrint su kairiuoju ji atrodo didesnė.
[taisyti] Nuorodos
- Å altinis: Kas buvo Leonardas da VinÄis?
- Kokie Leonardo da VinÄi moksliniai pasiekimai? (Galima bÅ«tų panaudoti kaip vienÄ… iÅ¡ skyrelių.)
- SusijÄ™ paveikslÄ—liai WikiCommons projekte
- Art Gallery – Leonardo da Vinci