Mikalojus Daukša

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mikalojus Daukša (gimė apie 1527 – 1538 m., mirė 1613 m. vasario mėn.) – kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų.

[taisyti] Biografija

Buvo Krakių klebonas (1570 – 1572 m.), Žemaičių kapitulos kanauninkas (1572 – 1585 m.) bei oficiolas (1585 – 1592 m.), Žemaičių vyskupijos administratorius (1609 – 1610 m.).

Išvertė iš lenkų kalbos ir parašė pratarmę pirmajai LDK parengtai iš išleistai lietuviškai knygai – 1595 m. „Katekizmui“.

M. Daukšos kūriniai pasižymi savitu stiliumi, turtinga kalba, vartoti naujadarai (mokytojas, valia, įkvėpimas, išmintis ir kiti). 1599 m. „Postilėje“ parašė lenkišką pratarmę, kurioje kreipėsi į Lietuvos visuomenę, skatindamas kurti raštiją lietuvių kalbai.

[taisyti] Kūriniai

• Katechizmas, arba Mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus, 1595, Vilnius.
• Postilla Catholica (Postilė), 1599, Vilnius.