Plaukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Plaukas – odos darinys, sudarytas iš sukietėjusių epidermio ląstelių. Plauko dalys yra: plauko kūnas arba stiebas (scapus pili), šaknis (radix pili), glūdinti tikrojoje odoje esančiame plauko maišelyje, ir plauko galas (apex pili) . Plaukas susideda iš kutikulės, žievės ir šerdies. Į kiekvieną maišelį atsiveria viena ar daugiau riebalų liaukų, išskiriančių riebalus, kuri sutepa plaukus ir odą. Prie plauko maišelio tvirtinasi lygusis raudmuo, vadinamas plauką pakeliančiu raumeniu. Susitraukdamas raumuo priverčia plauką pasišiaušti. Išsigandus arba sušalus atsiranda vadinamoji žąsies oda – odos iškilimai, atsirandantys dėl šių raumenų susitraukimo.

Plaukai dengia viso kūno odą, išskyrus delnų, padų, pirštų šoninį paviršių, apyvarpės vidinės dalies, varpos galvutės ir varputės odą. Žmogaus plaukai skiriami:

• Ilgieji plaukai – galvos, gaktos, pažastų, lytinių organų, vyrų barzdos bei ūsų;
• Šeriniai plaukai – antakių, ausų ir nosies landų, blakstienų;
• Gyvaplaukiai – dengia didžiąją dalį odos.
• Pūkeliai – trumpi, ploni, mažai pigmento turintys plaukai, būdingi neišnešiotiems arba anksti gimusiems naujagimiams.

Turinys 1 Plauko mikroskopinė struktūra 1.1 Plauko folikulas 1.2 Plauko stiebas 2 Plaukų fiziologija 2.1 Plauko augimas 3 Plaukų spalva 4 Plaukų defektai ir pokyčiai 5 Plaukų priežiūra 6 Ligos

[taisyti] Plauko mikroskopinė struktūra

Plaukas yra sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių: matomo plauko stiebo ir plauko šaknies, kuri yra plauko maišelyje (folikule).

[taisyti] Plauko folikulas

Plauko folikulas yra vieta, iš kurios auga plaukas. Tai yra odos (epidermio) įduba, apsupta jungiamojo audinio sluoksnio. Plauko folikule yra plauko šaknis, riebalų liauka ir plauką pakeliantis lygusis raumuo. Visi žmogaus plaukų folikulai susidaro prieš jam gimstant, jų yra ~5 mln.

Plauko šaknis yra folikulo viduje. Ji yra sudaryta iš aktyviai besidalijančių ląstelių. Naujos ląstelės iš apačios stumia senesnes, ir dėl to plaukas auga. Iš vidinių šaknies ląstelių sluoksnių susidaro plauko stiebas, iš išorinių – išorinė plauko makštis. Plauko šaknyje taip pat yra ląstelės melanocitai, kurie gamina pigmentą melaniną. Plauko šaknies apačioje yra jungiamojo audinio spenelis (papilla), kuriame yra daug kraujagyslių, maitinančių plauką, ir nervų.

[taisyti] Plauko stiebas

Plauko stiebo paviršiuje yra kutikulė, sudaryta iš plokščiųjų bebranduolių ląstelių. Stiebo viduryje yra šerdis (medulla), sudaryta iš suragėjusių kubinių ląstelių, tarp kurių yra oro tarpai. Šerdies funkcija yra temperatūros palaikymas, ją turi ne visi plaukai. Tarp kutikulės ir šerdies yra plauko žievė (cortex). Žievėje yra keratino, kuris lemia plaukų savybes, taip pat žievės ląstelėse bei tarp jų yra pigmento melanino granulių. Melaninas yra sudarytas iš dviejų formų – tamsaus eumelanino ir šviesesnio feomelanino, jų santykis lemia plaukų spalvą.

[taisyti] Plaukų fiziologija

[taisyti] Plauko augimas

Plauko augimas yra skirstomas į tris fazes:

• Augimo fazė (anagen)
• Nykimo fazė (catagen)
• Ramybės fazė (telogen)

Apie 80% žmogaus plaukų yra augimo fazėje, kuri trunka ilgiausiai (iki kelių metų). Vėliau plaukas pereina į nykimo fazę (~15% žmogaus plaukų), kuri trunka kelias savaites. Plaukas nebeauga, o folikulas po truputį juda link odos paviršiaus. Ramybės fazėje, trunkančioje keletą mėnesių, pradeda augti naujas plaukas, o senas iškrenta.

Plauko augimui įtakos turi įvairūs veiksniai, kaip mityba, bendra sveikatos būklė, hormonai, tačiau didžiausią įtaką daro hormonai androgenai. Plauko augimo ciklą kontroliuoja epidermio augimo faktorius.

[taisyti] Plaukų spalva

[taisyti] Plaukų defektai ir pokyčiai

• Plaukų lūžinėjimas
• Įaugę plaukai
• Baltmė
• Žilimas
• Plikimas
• Pleiskanojimas
• Psoriazė

[taisyti] Plaukų priežiūra

[taisyti] Ligos

• Piktvotė – plauko maišelių ir jų riebalinių liaukų bei aplinkinių audinių uždegimas.