Mutacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mutacija (lot. mutatio – pa(si)keitimas, permaina) – tai negrįžtamas chromosomų arba genų pasikeitimas, perduodamas palikuonims, jei atsiranda gametose. Mutacijos – labai svarbus evoliucijos veiksnys, nes mirtinos mutacijos eliminuoja iš populiacijos individą, kuris ją nešioja.
[taisyti] Mutacijų rūšys
- Chromosomų mutacijos
- Monosomija – tai vienos chromosomos praradimas.
- Trisomija – tai vienos chromosomos duplikacija. Tiek trisomija, tiek monosomija išbalansuoja genų dozės pusiausvyrą, todėl dažnai sukelia įvairius nenormalumus.
- Poliploidija – tai taisyklingas viso chromosomų rinkinio padidėjimas. Normaliose somatinėse ląstelėse chromosomų rinkinys yra diploidinis; poliploidinės ląstelės turi 3n, 4n, ir didesnius chromosomų rinkinius.
- Chromosomų sandaros pakitimai – tai chromosomų lūžiai ir susiliejimai.
- Genų mutacijos
- delecija, arba iškritos – tai atvejai, kai prarandama ne visa chromosoma, o tik jos dalis, nešanti dalį, visą ar net kelis genus.
- insercija, arba intarpai – pašalinės genetinės medžiagos įsiterpimas į koduojančią geno dalį, sugadinanti tą geną.
- inversija, arba apsivertimai – koduojančios geno dalies išsikirpimas ir įsistatymas į tą patį lokusą atvirkščioje orientacijoje. Nekoduojančios dalies inversija nelaikoma mutacija.
- Taškinės mutacijos – tai vieno ar kelių nukleotidų pasikeitimas koduojančioje geno dalyje, virstantis kita amino rūgštimi nei kad buvo koduojama iki mutacijos. Daugeliu atveju taškinės mutacijos nekeičia koduojamo baltymo amino rūgščių, nes vieną ir tą pačią amino rūgštį gali kuoduoti 2, 3 ar net 6 skirtingi nukleotidų tripletai.
