Narcizas (mitologija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės – Narcizas (reikšmės).
| Graikų mitologija | |
|---|---|
 |
|
| Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos Fantastinės būtybės |
|
|
|
|
Narcizas graikų mitologijoje – dievo Kefiso ir nimfos Lariopės sūnus, gražus, bet šaltas, išdidus jaunuolis. Nieko jis nemylėjo, išskyrus patį save, vien save laikė vertu meilės (seksologijoje toks sutrikimas vadinamas narcisizmu). Narcizas medžiodamas miškuose atstūmė daug jį įsimylėjusių nimfų. Viena iš jų jam sušuko, kad jis pamiltų žmogų ir jo meilė liktų be atsako. Supyko meilės deivė Afroditė, kad Narcizas atstūmė jos dovanas, ir nubaudė Narcizą. Narcizas pamilo savo atvaizdą pamatęs upokšnio vandenyje. Kankinamas meilės jis nei valgė, nei gėrė ir taip numirė. O toje vietoje išdygo gėlė – Narcizas (mirties gėlė).
