Narmeras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Narmeras – Egipto faraonas, valdęs 32 amžiuje pr. m. e. Serketo įpėdinis, pirmosios dinastijos įkūrėjas. Garsiojoje Narmero paletėje, rastoje 1898 Hierakonpolyje, vaizduojamas Narmeras šalia Aukštutinio ir Žemutinio Egipto emblemos. Šios paletės dėka iškyla teorija, kad Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą suvienijo Narmeras, o ne Menis. Pagal kitą teoriją manoma, kad Egiptą suvienijo prieš Narmeną valdęs faraonas Serketas. Yra manančių, kad Narmenas tik pradėjo Egipto suvienijimą, o Menis užbaigė. Tačiau tradiciškai Egipto suvienijimas yra priskiriamas Meniui. Narmero vardo reikšmė hieroglifais yra įpykęs šamas.

Jo žmona Neithotepė A buvo šiaurinio Egipto princesė. Pagal įrašus Hor-Ahos (Menio), Narmero įpėdinio, kapavietėje ji buvo Hor-Ahos žmona arba motina.

Narmero kapavietė yra sudaryta iš dviejų salių (B17 ir B18), kurios rastos Umm el-Qa'ab Abydoso regione.

Kaip teigia Manetonas bei kiti antikos rašytojai, o jiems antrina kai kurie išlikę faraonų sąrašai, pirmasis Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą suvienijo Menis . Tačiau šio vardo kol kas nepatvirtino tų laikų dokumentai, nors dviem atvejais galima būtų jį sieti arba su I dinastijos antruoju karaliumi Aha , arba su jo pirmtaku . Panašu, jog šis pirmtakas buvo Horas Narmeras , tačiau tai nėra įrodyta . Kai kurie mokslininkai Narmerą tapatina su Meniu , o kiti pastarąjį laiko Aha arba Skorpiono ir Narmero samplaika . Kad ir kaip būtų , tačiau Narmeras buvo pirmas „istorinis“ karalius, pasistatydinęs sau kapą Abide , nors kelios kartos ankstesnių monarchų statėsi kapavietes visai netoli jo pasirinktos vietos . Šis kapas atrastas tiktai paskutiniame XX a. dešimtmetyje .