Faraonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Faraonas – Senovės Egipto valdovo titulas, naudotas prieškrikščioniškoje ir priešmusulmoniškoje epochoje.
Manoma, kad žodis faraonas kilo iš egiptietiško žodžio „Per'ao“
|
(Didieji namai). Graikai egiptiečių „Per'ao“ ėmė tarti „Pharao“.
Pagal senovės egiptiečių tikėjimą, faraonas buvo laikomas Saulės dievo Horo sūnumi ir vesdavo tik dieviškos kilmės žmogų (beveik visada savo seseris).