Narva
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||
| Valstybė | Estija  |
||
| Apskritis | Rytų Viru apskritis | ||
| Meras | Tarmo Tammiste | ||
| Plotas | 84,54 km² | ||
| Gyventojų sk. (2004) - Gyventojų tankumas |
67 355 796,7 žm./km² |
||
| Koordinatės | 59°23' N 28°12' E | ||
 Padėtis Estijoje |
|||
Šis straipsnis yra apie miestą. Apie upę žiūrėkite: Narva (upė).
Narva (est. Narva, rus. Нарва) – miestas šiaurės rytų Estijoje, Rusijos pasienyje, Narvos upės dešiniajame krante, priešais Rusijos miestą Ivangorodą. 67 tūkst. gyventojų.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pirmą kartą Narvos gyvenvietė minima 1171 m. Novgorodo metraščiuose. Miestas ir pilis įkurta danų XIII a. 1347 m. Narvos tvirtovė ir miestas tapo Livonijos ordino valdomis. 1492 m. Rusijos kunigaikštis Ivanas III, priešais Narvos pilį pastatė Ivangorodo (est. Jaanilinn) tvirtovę. 1555 m. Narvos pilį užėmė rusai, tačiau nuo 1581 m. buvo kontroliuojama Švedijos. 1704 – 1918 m. miestas vėl buvo pavaldus Rusijos imperijai. 1944 m. netoliese įvyko Narvos mūšis tarp Nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos armijų.
[taisyti] Ekonomika
Narva – svarbus Estijos pramonės centras. Estijos ir Pabaltijo šiluminės elekrinės, kūrenamos Kohtla Jarvėje išgautais degiaisiais skalūnais. Tekstilės, medienos apdirbimo, maisto, mašinų apdirbimo pramonė. Šalia miesto yra Narvos hidroelektrinė ant Narvos upės.
[taisyti] Gyventojai
Net 84,41% Narvos gyventojų – rusai, be to dar yra nemažai ukrainiečių, baltarusių ir kt., čia atvykusių pagrinde vykdant „broliškų statybų“ projektą, statant šiluminę elektrinę. Tik 6% miesto gyventojų yra estai. Narvoje yra Tartu universiteto filialas.
[taisyti] Lankytinos vietos
- XIII-XV a. Narvos pilis,
- Miesto įtvirtinimai (bastionai),
- Narvos rotušė,
- Miesto parkas, išsidėstęs palei Narvos upę.
