Nevarėnai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Nevarėnai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
  Nevarėnai
|
||||||||||||||||
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Telšių rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Nevarėnai – miestelis Telšių rajone, 16 km į šiaurę nuo Telšių, prie kelio į Mažeikius. Seniūnijos centras, yra medinė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1785 m.), vidurinė mokykla. Viduramžiais priklausė Ceklio žemei.
[taisyti] Istorija
Motiejaus Valančiaus laikais jau būta pradžios mokyklos, kurioje 1853 m. mokėsi 34 vaikai. 1940 m. turėjo apie 550 gyventojų. Miestelio būta šviesaus: dar 1934 m. iškilmingai atidarytas knyginėlis. 1929 m. prie motorinio malūno pradėjo veikti lentpjūvė. Veikė aktyvi šaulių organizacija, įsikūrusi 1920 m. 1927 m. atidaryta pašto agentūra. 1933 m. baigta grįsti Didžioji gatvė. 1936 m. Telšių apskrities architektas Steponas Stulginskis parengė projektą šalių organizacijos namams statyti. 1937 m. duris atvėrė Sveikatos centro patalpos. Šaulių ir kitos organizacijos statė spektaklių: Liudo Giros dramą „Kerštas“ (1930), „Vytautas pančiuose“, „Piršlybos“. Pradžios mokykla 4-ajame dešimtmetyje turėjo unikalų ūkį. Didžiausia retenybė – žuvų (karpių) ūkis, vienintelis toks prie mokyklos Lietuvoje. Vaizdas priminė Olandijos pajūrį: platus 130 m ilgio pylimas saugojo dirbamą žemę nuo vandens. Tvenkinyje knibždėte knibždėjo karpių, kurie buvo maitinami varške, virtomis bulvėmis.
Ir sovietmečiu, ir dabar miestelis puikiai tvarkomas, ypač centrinė jo aikštė. 2002 m. vasario 28 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.
