Nykštukinė nova
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nykštukinė nova – sproginėjančių kintamųjų žvaigždžių tipas. Tai būtinai glaudi dvinarė žvaigždė, kurios viena komponentė – baltoji nykštukė, kita komponentė – raudonoji nykštukė. Šiam žvaigždžių tipui būdingi staigūs ryškumo padidėjimai. Kai aplink baltąją nykštukę skriejanti raudonoji patenka į stipresnį gravitacinį lauką, iš raudonosios atplėšiama medžiaga (vandenilis), kuri sudaro plazmos diską aplink baltąją nykštukę. Šviesos žybsnis susidaro, kai plazma pereina į baltąją nykštukę (branduolinės reakcijos metu vandenilis virsta heliu). Baltosios nykštukės masė nuolat didėja, o raudonoji nykštukė vadinama donore.
Šiuo metu žinoma keli šimtai sproginėjančių nykštukių – pvz.: U Gem, SS Cyg, Z Cam, SU UMa, AM Her, DQ Her, VY Scu, SW Sex.
Kai baltosios nykštukės masė padidėja iki ribinės masės, ji virsta neutronine žvaigžde arba juodąja skyle – perėjimas yra sprogimas (I supernovos tipas).
