Oimiakonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Oimiakonas (rus. Оймякон) – kaimo tipo gyvenvietė Rusijoje, rytų Jakutijoje, Oimiakono rajone, į pietus nuo Ust Neros, prie Indigirkos upės. Išsidėstęs Oimiakono kalnyne, 741 m aukštyje virš jūros lygio. Apie 800 gyventojų.
Koordinatės:
Oimiakonas garsus tuo, kad tai šiaurės pusrutulio šalčio polius, bei šalčiausia pasaulyje pastoviai gyvenama vieta. 1926 m. sausio 26 d. čia užfiksuota -71,2°C temperatūra (duomenys ginčytini). Į šalčio poliaus statusą pretenduoja ir Verchojanskas. Pavadinimas Oimiakon jakutų kalba reiškia neužšąlantis vanduo.
Yra nedidelis oro uostas, meteorologinė stotis.