Orientalistika Lietuvoje
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Orientalistikos pradžia Lietuvoje siejama su romantikų iniciatyva įkurta Rytų kalbų katedrą Vilniaus universitete 1810 m. To laiko žymus intelektualas Kazimieras Kontrimas 1822 m. Vilniaus Apygardos švietimo kuratoriui įteikė memorandumą dėl Rytų kalbų instituto prie VU įkūrimo. Tačiau ši idėja nesusilaukė didelio palaikymo, o vėliau uždarytas ir pats Vilniaus universitetas.
Tarpukaryje orientalistika garsėjo Vytauto Didžiojo universitetas, kuriame buvo dėstomas sanskritas (dėstė Kazimieras Būga, Alfredas Senas, Francas Brenderis, Ričardas Mironas ir kt.), skaitytas egiptologijos kursas, veikė mitologijos katedra. 1922 m. universitete įkurta hebraistikos katedra, jos dalykus dėstė, paskelbė hebraistikos darbų Nachmanas Šapira. Tarp profesionalių orientalistų išgarsėjo egiptologė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė (1885 – 1941 m.), dėsčiusi Rytų šalių istoriją, paskelbusi darbų iš Egipto istorijos, Karo muziejuje sukaupusi turtingą Egipto meno kolekciją.
Rytų kultūromis domėjosi ir to meto lietuvių inteligentija. Rytietiškų motyvų ir vertybių apmąstymų galima sutikti Stasio Šalkauskio, Jurgio Baltrušaičio, Vydūno, Vinco Krėvės kūryboje. Keliautojai Matas Šalčius ir Antanas Poška 1929 – 1937 m. rengė keliones po Rytų šalis, vėliau jas aprašė savo kelionių knygose.
Sovietmečiu Lietuvoje Rytų kultūrų studijoms nebuvo sąlygų. Orientalistika atgimė tik atgavus Nepriklausomybę. 1993 m. buvo įkurtas Orientalistikos centras VU. Nuo 2000 m. centre pradeta Lyginamųjų Azijos studijų bakalauro programa. Vytauto Didžiojo universitete Azijos studijų centras veikia nuo 2001 m. VDU Užsienio kalbų centre dėstomos arabų kalba, japonų kalba ir turkų kalba. 1996 m. Orientalistikos centras įkurtas ir Klaipėdos universitete.
[taisyti] Nuorodos
- Apie orientalistiką
- VU Orientalistikos centro svetainė
- VDU Azijos studijų centro svetainė
- VDU Užsienio kalbų centro svetainė
- KU Orientalistikos centro svetainė