Orientalistika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Orientalistika – tarpdisciplininės vakariečių Artimųjų ir Tolimųjų Rytų kultūrų studijos. Orientalistikos kaip mokslinės disciplinos pradžia galėtų būti laikoma švietėjų (pvz., Voltaire (Voltero)) susidomėjimas Rytų kultūromis, bei Napoleono Ekspedicija į Egiptą.
Įsibėgėjus Rytų kultūrų tyrinėjimams, išryškėjus jų tarpusavio skirtumams atsirado poreikis siauresnėms specializacijoms. Orientalistika tapo bendras žodis savyje talpinantis japonologijos, sinologijos, arabistikos, indologijos ir t.t. disciplinas. Dabar šis terminas kritikuojamas dėl savo eurocentristiško skambesio. Vis dažniau linkstama jį pakeisti tiesiog Azijos studijomis.