Paprastieji ežiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Erinaceus | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Ežys (Erinaceus europaeus) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Paprastieji ežiai (lot. Erinaceus, vok. Kleinohrigel) – vabzdžiaėdžių (Insectivora) būrio gyvūnų gentis.
Tai nedideli gyvūnai, kurių kūnas 13-27 cm ilgio. Sveria 0,4–1,1 kg. Nugara ir dalis šonų apaugę dygliais. Tarp dyglių auga ilgi, ploni ir reti plaukai. Pilvas apaugęs ilgais ir šiurkščiais rausvais ar pilkais plaukais. Nugaros spalva kintanti – nuo tamsiai rudos iki juodos ar net baltos. Uodega trumpa, vos 1-5 cm ilgio. Galva gana stambi, burnos dalis šiek tiek išįsusi. Ausys nedidelės, plačios, apvalios.
Gyvena miškų pakraščiuose, kirtavietėse, krūmynuose. Aptinkami taip pat stepėse ir miškastepėse; vengia užpelkėjusių vietų ir aukštų miškų. Dažni agro landšafte. Aktyvūs prietemoje ir naktį.
Paprastasis ir baltakrūtis ežiai žiemai iš sausos žolės ir lapų įsirengia antžeminį lizdą ir iki pavasario įminga (žr. įmigis).
Visaėdžiai, bet daugiau suėda gyvulinio maisto: pelinių graužikų, driežų, varlių, įvairių vabzdžių ir lervų.
Šiaurinėje arealo dalyje poravimasis prasideda pavasarį, po įmigio. Per metus būna viena vada, kurioje 3-8 jaunikliai. Vos gimę ežiukai jau turi vos pastebimus dyglius. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais. Gyvenimo trukmė apie 6 metai.
[taisyti] Rūšys
Gentyje yra 3 rūšys:
- Amūrinis ežys (Erinaceus amurensis)
- Baltakrūtis ežys (Erinaceus concolor)
- Ežys (Erinaceus europaeus)
