Pavlik Morozov
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pavelas Trofimovičius Morozovas (Павел Трофимович Морозов; 1918 m. lapkričio 14 – 1932 m. rugsėjo 3), geriau žinomas mažybine forma Pavlikas, buvo tarybinis jaunuolis, šlovinamas Tarybų Sąjungos propagandos kaip kankinys. Jo istorija, įvykusi 1932-aisiais, buvo apie trylikametį paauglį, įdavusį savo tėvą Tarybų valdžiai ir už tai nužudytą savo šeimos. Tai buvo pamokanti istorija – priešinimasis valstybei yra savanaudiškas, o Tėvynė yra brangesnė už šeimą. Pavliko istorija įkvėpė gausybę vaikų literatūros, dainų, pjesių, simfoninę poemą, operą bei 6 biografijas. Apie istorijos tikrumą išlikę labai nedaug liudijimų, daugiausia iš jų – gandai iš antrinių liudininkų, kurie „kažką girdėjo“. Dabar manoma, kad visa istorija tikriausiai tėra grožinis kūrinys, nors dėl paties Pavliko egzistavimo beveik nėra abejonių.
[taisyti] Istorija
(Populiariausia istorijos versija) P. Morozovas gimė neturtingų valstiečių šeimoje Gerasimovkos kaime netoli Jekaterinburgo. Pavlikas buvo pavyzdingas komunistas, vadovavo savo mokyklos pionieriams ir rėmė kolektyvizacijos procesą. 1932-aisiais, būdamas 13 metų amžiaus, jis įdavė savo tėvą NKVD už tai, kad šis (kaip nurodyta nuosprendyje) „klastojo dokumentus ir pardavinėjo juos banditams bei Tarybų Sąjungos priešams“. Trofimas Morozovas buvo nuteistas 10 metų kalėti Gulage ir, nors jo likimas nežinomas, manoma, kad ten ištvėrė neilgai. Tų pačių metų rugsėjo 3 d. Pavliko dėdė, senelis, močiutė ir pusbrolis nužudė jį bei jo mažąjį broliuką.
Tūkstančiai telegramų iš visos Sąjungos prašė teisėjo nepasigailėti Pavliko žudikų. Sovietinė valdžia paskelbė P. Morozovą kankiniu, nužudytu reakcionierių. Jo garbei buvo statomos statulos bei vadinamos mokyklos. Gerasimovkos mokykla, kurią Pavelas lankė, buvo paversta muziejumi, kurį lankydavo mokinių ekskursijos iš visos Sąjungos.
