Pietryčių Azija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pietryčių Azija – regionas, kuris driekiasi į pietus nuo Kinijos ir Japonijos, apimantis ir dalį Indijos ir Ramiojo vandenyno salų. Pietryčių Azijai priklauso Brunėjus, Mianmaras, Kambodža, Indonezija, Laosas, Malaizija, Filipinai, Singapūras, Tailandas, Vietnamas, Rytų Timoras, Palau bei daugybė mažų ir didesnių salelių.
Pietryčių Azija yra kalnų, salų ir plačių lygumų šalis. Nuo Mianmaro, per Laosą, Tailandą iki Vietnamo stūkso vešliais drėgnaisiais atogrąžų miškais apaugę kalnai. Tarp jų derlingose lygumose ir upių deltose gyvena dauguma žmonių. Pietuose yra Malaizijos pusiasalis, nutįsęs į Pietų Kinijos jūrą, o už jo 3700 Indonezijos vulkaninių salų. Indonezija apaugusi drėgnaisiais atogrąžų miškais, tarp miškų įsiterpusios tankiai gyvenamos lygumos.
Aukščiausia viršukalnė yra Džaja (Indonezija; 5030 m), didžiausias ežeras Tanle Sapas (Kambodža; didžiausias ežero plotas drėgnuoju metu 6475 km²)
[taisyti] Žiūrėkite taip pat
 |
Šis geografinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
