Prancūzų revoliucinis kalendorius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prancūzų revoliucinis kalendorius – 1789 m. po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos sukurtas naujas kalendorius. 1789 m. liepos 15 d. Bastilijos šturmas tapo I-aisiais laisvės metais (An I de la liberté). Prancūzų revoliuciniu kalendoriumi buvo naudojamasi apie 12 metų, po to jis nunyko. Kalendorių sukūrė speciali komisija vadovaujama Charles Gilbert Romme. Kalendorių spalio 24 1793 patvirtino Nacionalinis Konventas.
[taisyti] Metų skaičiavimas
Metai skaičiuojami nuo „Respublikos eros pradžios“, t.y., nuo 1792 rugsėjo 22. Metų skaičiavimas „nuo Kristaus gimimo“ panaikintas. 1792 m. rugsėjo 22 d. sutapo su rudens lygiadieniu, kitų metų pradžia buvo laikomas pusiaunaktis tos dienos, kuri tais metais sutapdavo su rudens lygiadieniu.
[taisyti] Mėnesių pavadinimai
Metus sudarė 12 mėnesių naujais pavadinimais po 30 dienų + 5 arba 6 dienos (priklausomai, keliamieji ar nekeliamieji metai), neįeinančios į mėnesius (sankiulotidės). Mėnesį sudarė 3 savaitės po 10 dienų. Mėnesių pavadinimai:
- Vandemjeras – vynuogių rinkimo
- Brumeras – rūko
- Frimeras – šalnų
- Nivozas – sniego
- Pliuvozas – lietaus
- Vantozas – vėjo
- Žerminalis – dygimo
- Florealis – žydėjimo
- Prerialis – pievų
- Mesadoras – pjūties
- Termidoras – kaitros
- Fruktidoras – vaisių
Mėnesio galūnė nurodo metų laiką. Kiekvienai dienai buvo priskiriamas tam tikras augalo, gyvūno ir pan., pavadinimas. Pavadinimus sukūrė poetas Fabras Deglantinas.
[taisyti] Paros suskirstymas valandomis ir minutėmis
Valandą sudarė 100 minučių, minutę – 100 sekundžių, parą – 10 valandų.
 |
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
1789m liepos 14 d. karaliaus valdžia buvo panaikinta. Valstiečiai jo nekentė ir kai karalius buvo laisvais jie sakydavo : šiandien karalius nieko neveikia.
