Prancūzai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Prancūzai | |
|---|---|
 
|
|
| Bendras gyventojų skaičius : | ~ 64 mln. |
| Didžiausia populiacija: | Prancūzija: ~ 58 mln. JAV: |
| Kalba: | prancūzų, provansalų |
| Religija: | katalikybė |
| Giminingos etninės grupės: | elzasiečiai, bretonai, flamandai, katalonai, baskai, korsikiečiai |
Prancūzai (pranc. les Français) – tauta Vakarų Europoje. Gyvena Prancūzijoje (~ 58 mln. gyventojų), buvusiose Prancūzijos kolonijose (Alžyre, Tunise, Maroke, Madagaskare) ir dabartinėse valdose (Gvadelupoje, Gvianoje, Martinikoje, Rejunjone, Sen Pjero ir Mikelono salose, N.Kaledonijoje, Prancūzijos Polinezijoje, Volio ir Futūno salose), JAV, Kanadoje.
Iš I – V amžiaus romanizuotų Transalpinės Galijos keltų ir V – VI amžiaus įsiveržusių bei vėliau suromanėjusių germanų (frankų, burgundų, vestgotų) X amžiuje susidarė dvi giminingos provansalų ir šiaurės prancūzų tautybės.
Prancūzijos kaimuose paplitę galų ir lotynų tipo valstiečių namai su židiniu. Tradiciniai drabužiai: moterų – marškiniai, platus sijonas, palaidinukė, korsažas, skarelė, kykas; vyrų – kelnės, marškiniai, liemenė, striukė, dėvi skrybėlę arba baskų beretę, ant kaklo ryši skarelę. XVII – XX amžiuje prancūzų (iš pradžių feodalų, vėliau miestiečių, ypač paryžiečių) dėvėsena buvo vyraujantis Europos ir pasaulio madų šaltinis.
Prancūzų etninė priklausomybė įvairioms istorinėms sritims tebėra išlikusi. Daugiausia iš prancūzų ir bretonų susidarė ir atskira kanadiečių prancūzų nacija.
Tikintieji daugiausia katalikai, yra ir protestantų (evangelikų reformatų).
Prancūzų tauta demografiniu atžvilgiu yra pasenusi, vidutinė gyvenimo trukmė 78 metai. Vyrai vidutiniškai gyvena 74 metus, moterys – 82 metus.
[taisyti] Nuoroda
Prancūzai (anglų k.)
