Alžyras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šis straipsnis – šio mėnesio šalies objektas
Prašome kiek įmanoma prisidėti prie straipsnio tobulinimo.

الجمهورية الجَزائرية الدموكراطية الشعبية
Al Jumhuriyah al Jaza'iriyah ad
Dimuqratiyah ash Sha'biyah


(Detaliau)	(Detaliau)

Valstybinė kalba

Arabų

Sostinė

Alžyras (miestas)

Didžiausias miestas

Alžyras

Valstybės vadovai

Abdelazizas Buteflika

Prezidentas

Plotas
- Iš viso
- % vandens

2 381 740 km² (11)
0%

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

32 930 091 (37)
13,83 žm./km² (166)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2006 (progn.)
253,40 mlrd. $ (36)
7 700 $ (82)

Valiuta

Dinaras

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC +1
netaikoma

Nepriklausomybė

Paskelbta

nuo Prancūzijos
1962 liepos 5

Valstybinis himnas

Alžyro himnas

Interneto kodas

.dz

Šalies tel. kodas

213

Alžyro Demokratinė Liaudies Respublika (الجمهورية الجَزائرية الدموكراطية الشعبية) yra valstybė Afrikos šiaurės vakaruose. Šalis ribojasi su Maroku, Mauritanija, Maliu, Nigeriu, Libija ir Tunisu, taip pat Viduržemio jūra. Kartu su Sudanu ir Kongo Demokratine Respublika, Alžyras yra viena didžiausių Afrikos valstybių.

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Alžyro istorija

Alžyro teritorijoje žmonės gyvena nuo priešistorinių laikų. Yra išlikę nemažai urvų, su senoviniais piešiniais (svarbiausias – Tasilio Adžere). Viduržemio jūros pakrantėje kurėsi finikiečių kolonijos. III-II a. pr. m. e. Alžyrė klestėjo berberų sukurta Numidijos valstybė. Ją 47 m. pr. m. e. užgrobė Romos valstybė ir pavertė savo kolonija. V amžiuje dabartinės šalies teritorijoje įsitvirtino vandalai, kurie naikino romėnų įkurtus miestus. VI a. bizantiečiai išvijo vandalus iš Šiaurės Afrikos. VII a. į Alžyrą skverbiasi arabai, teritorija prijungiama prie Arabų kalifato. Vykdoma islamizacija ir arabizacija. 1518 m. Ispanija užima Alžyro pakrantes. Krašto gyventojai sudaro sąjungą su turkais ir tampa Osmanų imperijos dalimi. 1711 m. kraštas pasiekia faktinę nepriklausomybę nuo Turkijos. 1830 m. prasideda Pracūzijos okupacija. Po ilgų kovų, trukusių iki XIX a. pabaigos, prancūzai įsitvirtina šalyje ir jos šiaurėje vykdo kolonizaciją. 1848 m. Pracūzija Alžyrą paskelbia savo protektoriatu.

II pasaulinio karo metais Alžyre vyko kovos tarp nacių ir JAV bei Pracūzijos armijų. 1954 m. Liaudies Išsivadavimo Frontas pradeda ginkluotą nepriklausomybės kovą. Iki 1962 m. trunka Alžyro karas, pareikalavęs daugybės aukų. 1962 m. liepos 1 d. šalis paskelbia nepriklausomybę, prasideda masinė prancūzų emigracija. Po 1965 m. karinio perversmo į valdžią ateina prosocialistinė Huari Bumedjeno vyriausybė. Iki pat 2004 m., kol prezidento rinkimus laimėjo Abdelazizas Buteflika, šalyje siautėjo armija, veikė proislamistinės organizacijos, politiniai oponentai buvo įkalinami.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Alžyro politinė sistema

Alžyras – unitarinė prezidentinė respublika. Vyriausybės vadovas prezidentas, renkamas 5 metų kadencijai. Vykdomąją valdžią taip pat sudaro ministrų taryba ir Aukštojo saugumo taryba. Prezidentas skiria ministrą pirimininką. Alžyro parlametas sudarytas iš dviejų rūmų: žemųjų rūmų (Nacionalinės Laiudies Asamblėjos), turinčių 380 narių ir aukštųjų rūmų (Tautos Tarybos) su 144 nariais. Parlamentas renkamas 5 metų kadencijai. Pagal 1976 m. konstituciją – Alžyras daugaipartinė valstybė. Šalyje įrengistruota virš 40 partijų.

Alžyras priklauso JTO, Arabų lygos, Afrikos sąjungos, Arabų Magrebo sąjungos, OPEC organizacijoms.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Alžyro vilajos

Alžyro Liaudies Demokratinė respublika padalinta į 48 vilajas, 553 apskritis (dairas) ir 1541 savivaldybes (baladijas). Šie administraciniai vienetai vadinami pagal jų administracinių centrų vardus. Vilajoms vadovauja provincijų liaudies parlamentai, vadovaujami gubernatoriaus (vali). Dabartinis šalies administracinis skirstymas yra nuo 1983 m. Alžyro karo metu šalyje buvo vos 6 vilajos.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Alžyro geografija

Sacharos smėlynai Alžyre

Alžyras yra Šiaurės vakarų Afrikoje, palei Viduržemio jūrą, priklauso Magribo šalims. Šiaurės vakaruose ribojasi su Maroku (1559 km), vakaruose – su Vakarų Sachara (42 km), pietvakariuose – su Mauritanija (463 km), pietuose – su Maliu (1376 km) ir Nigeriu (956 km), rytuose – su Libija (982 km), o šiaurės rytuose – su Tunisu (965 km). Bendras sausumos sienų ilgis 6343 km. Šiaurėje Alžyras ribojasi su Viduržemio jūra (kranto linijos ilgis 998 km). Krantai lėkšti, daug nedidelių įlankų.

Achagaro kalnynas

Alžyro šiaurinę dalį kerta centrinė Atlaso kalnų dalis. Išsiskiria du svarbiausi kalnagūbriai: Pakrantės kalnagūbris (arba Tel Atlasas) ir Sacharos Atlasas. Kalnagūbrius skiria plačios tarpukalnių lygumos. Likusią šalies dalį užima Sacharos dykuma su šalies pietryčiuose iškilusiu Achagaro kalnynu (aukštis iki 3003 m, Tahato k., aukščiausia Alžyro vieta). Be to, dykumoje iškilusios El Eglabo, Tanezrufto, Tademaito ir kitos plynaukštės. Dauguma Sacharos dykumos – ergas (smėlio dykuma; Didysis Rytų Ergas, Didysis Vakarų Ergas) ir hamada (uolingoji dykuma). Šalies šiaurėje siauru ruožu driekiasi pajūrio žemuma.

Klimatas šiaurėje – subtropinis; Viduržemio jūros tipo. Vidutinė sausio temperatūrara 5–12°C (nor kartais nukrenta žemiau 0°C), liepos 25°C. Kritulių iki 1200 mm per metus (pajūryje), 400–800 mm Tel Atlase, 200–400 mm tarpukalnių lygumose. Klimatas Sacharoje tropinis; žemyninis. Kritulių kiekis nesiekia 50 mm per metus, dažnai kelis metus iš eilės kritulių nebūna. Šiaurėje didžioji dalis kritulių iškrinta žiemą (dažniausiai lietaus pavidalu). Sacharoje būdingi stiprūs sezoniniai vėjai (samumas, sirokas).

Upių tinklas labai retas, dauguma upių vagų pasipildo tik po lietaus (vadės). Pagrindinė upė – Šelifas. Yra druskingų ežerų. Didžiojoje šalies dalyje vyrauja dykumų dirvožemiai, o šiaurėje – subtropikų rudžemiai. Šalies šiaurėje vyrauja subtropikų krūmynai (makija), kalnuose – spygliuočių ir mišrieji miškai, sausosios stepės, likusioje Alžyro dalyje – dykumos. Miškingumas 1,7%.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Alžyro ekonomika

Energetikos sektroius yra Alžyro ekonomikos pagrindas, pajamos už iškasamas energetines žaliavas sudaro 60 proc. biudžeto pajamų, 30 proc. šalies BVP ir net 95 proc. viso eksoporto. Šalyje yra 14 pagal dydį pasaulio naftos rezervai, taip pat šalyje yra dideli gamtinių dujų ištekliai.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Alžyro demografija

Berberų gyvenvietė Atlaso kalnuose

2006 metų duomenimis Alžyre gyveno 32 930 091 žmogus. Maždaug 70 proc. alžyriečių gyvena šalies šiaurinėje pakrantės dalyje. Mažuma gyventojų gyvena pietinėje šalies dalyje, kur driekiasi Sacharos dykuma. Beveik 30 proc. alžyriečių yra 15 metų ir jaunesni. Vidutinis gyventojų tankumas 13,8 žm./km², tačiau >95% gyv. gyvena Alžyro šiaurėje (iki 250 žm./km²), didžioji šalies dalis beveik negyvenama (gyvenvietės įsikūrusios tik oazėse).