Reškutėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Reškutėnai

Reškutėnai

Koordinatės

55°15'10″ š. pl.
26°07'00″ r. ilg.

Artimiausias miestas

Ignalina (11 km į Š)
Švenčionėliai (12 km į PV)

Savivaldybė

Švenčionių rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Reškutė́nai
Kilmininkas:	Reškutė́nų
Naudininkas:	Reškutė́nams
Galininkas:	Reškutė́nus
Įnagininkas:	Reškutė́nais
Vietininkas:	Reškutė́nuose

Reškutėnai (Raškutėnai, Reškutonys) – gyvenvietė Švenčionių rajone, apie 14 km į šiaurę nuo Švenčionių, 7 km į rytus nuo Kaltanėnų, prie Kretuonykščio ežero. Yra Šv. Izidoriaus bažnyčia, kapinės (jose laidojama nuo 1941 m.), pradinė mokykla, kaimo mokyklos etnografinis muziejus. Yra piliakalnis.

[taisyti] Gamta

Į rytus nuo Reškutėnų, anapus „šilelio“, Kretuonykščio ežeras. Iš jo išteka 4 km ilgio Žaugėdos upė, pratekanti šiauriniu Reškutėnų pakraščiu. Upėje anksčiau buvo gausu vėžių ir jų prisigaudydavo pilnas pintines.

Netoli, į vakarus nuo Reškutėnų, yra vienas didžiausių Lietuvoje Kretuono ežeras. Kretuono ežere yra 2 didelės salos. Pelkėtoje Plikojoje saloje yra daug retų paukščių, ir ji dar vadinama Paukščių sala. Prie ežero yra įrengtas paukščių stebėjimo bokštas. Skuivinės sala yra apaugusi medžiais (daug beržų) ir joje galima rasti net grybų.

Apie 2 km į šiaurę nuo Reškutėnų yra nemažas ir gražus Vajuonio ežeras. Netoli Reškutėnų yra Veršelio kalnas, Žemaitiškės senovės gyvenvietė. Gražus Lygumų kalnas (pietiniame Vajuonio ežero krante), nuo kurio matosi visos Reškutėnų apylinkės ir ežerai. Jo papėdėje senų medžių alėja žymi dvarvietę.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Iš kur kilo pavadinimas, nėra tiksliai aišku. Kai kas kildina iš „rieškučių“ (kažkas semta rieškučiomis), „raškyti“ (gal riešutus?). Tačiau yra padavimas, kad čia po kažkurio karo buvo apgyvendinta 18 raišų kareivių, ir jų sodybas aplinkiniai pavadino Raiškutėnais (dar ir dabar tarmiškai jie taip yra pavadinami).

[taisyti] Istorija

Sunku pasakyti, kada įsikūrė Reškutėnai, tačiau XIX a. geografijos žodyne pavadinimas nurodytas dvejopai: Raszkuciany ir Reszkutony. Minima, kad kaime buvo 18 trobų ir 143 gyventojai.

Geografijos žodyne nurodyta, kad Reškutonys yra prie Gromenio upelio. Šiandien, kad čia būtų upelis, niekas jau neprisimena, tačiau vietovardis Paupelis (vietinių tariamas „Papelis“) – labai pažliugusi pelkė – leidžia spėti upelį buvus.

1911 m. Reškutėnuose įsteigta trijų skyrių pradžios mokykla. Ji buvo rusiška, o lietuviškai mokyta tik tikybos. Lietuviška pradžios mokykla įsteigta tik 1918 m. Pirmais metais ją lankė jau 15 mokinių. Pirmoji mokytoja buvo Kazimira Kurpytė (1894-1968). Lenkai įsteigė savo mokyklą, tačiau lietuviška buvo gausesnė – 1926 m. lietuvių mokyklą lankė 26 mokiniai, o lenkišką – 15. 1933 m. lenkai lietuvišką mokyklą uždarė, tačiau buvo išsireikalauta, kad lenkų mokykloje būtų mokoma ir lietuviškai. 1936 m. lenkai uždarė ir lietuvišką skaityklą. Šiuo metu Reškutėnuose veikia „Ryto“ draugijos pradinė mokykla, turinti muziejų (Nalšios visuomeninio muziejaus filialą), kurio vadovė yra Viktorija Lapėnienė. Jame yra per 1000 įvairių eksponatų.

Reškutėnuose yra graži 1921-1923 m. statyta Šv. Izidoriaus vardo bažnyčia. Ją 1923 m. pašventino kunigas Petras Prunskis. Vėliau iš Švenčionėlių lenkų nupirkti nedideli, kojomis minami vargonėliai. Jais grota iki 1940 metų. 1949 m. nupirkta fisharmonija, o vargonėliai išmesti. 1927 m. Reškutėnus aplankė arkivyskupas R. Jalbžykovskis. 1940 m. kunigas K. Gaujauskas archivyskupijos paprašė, kad įkurtų atskirą parapiją. Prašymas buvo patenkintas. Bažnyčia nešildoma, tačiau išsiskiria vargonais ir choru. Kiekvieną sekmadienį vyksta 2 val. trukmės mišios.

1929 m. J. Vinciūnas įsteigė Šv. Kazimiero draugijos skyrių. Jo rūpesčiu 1930 m. prie Žaugėdos upelio buvo pastatytas akmeninis paminklas Vytauto Didžiojo 500 metų sukakčiai paminėti (pirmasis lenkų okupuotame Vilniaus krašte). Už tai lenkų valdžia draugijos pirmininką ir jos narius nubaudė.

1934 m. Reškutėnuose kilo didelis gaisras, sudegė 75 trobesiai. Bažnyčia, mokykla, krautuvė ir kelios sodybos išliko. Lenkai iš tos nelaimės tik juokėsi, o atstatyti namus gyventojams padėjo Vilniaus lietuvių komitetas.