Kaltanėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kaltanėnai

Kaltanėnai

Koordinatės

55°15'20″ š. pl.
25°59'20″ r. ilg.

Savivaldybė

Švenčionių rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Kal̃tanėnai
Kilmininkas:	Kal̃tanėnų
Naudininkas:	Kal̃tanėnams
Galininkas:	Kal̃tanėnus
Įnagininkas:	Kal̃tanėnais
Vietininkas:	Kal̃tanėnuose

Kaltanėnai – miestelis Aukštaitijos nac. parke, Švenčionių rajono šiaurinėje dalyje, šalia kelio Ignalina-Švenčionėliai. Miestelis įsikūręs Žeimenio paežerėje, ties ta vieta, kur iš jo išteka Žeimena. Pro Kaltanėnus eina Švenčionėlių-Utenos geležinkelis, keliai į Švenčionėlius, Ignaliną, Molėtus, Uteną. Greta miestelio yra Kaltanėnų kaimas.

Kaltanėnai yra seniūnijos centras, čia yra Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia (pastatyta 1909 m.) ir parapija, pagrindinė mokykla. Miestelio dalis tarp ežero ir upės užsibaigia aikšte. Kitos tokios akligatvinės aikštės Lietuvoje nežinoma.

Netoli Kaltanėnų, prie Žeimenio, yra pilkapių su degintiniais kapais. Kaltanėnų ąžuolas – gamtos paminklas. Šiuo metu jis jau nudžiuvęs.

[taisyti] Istorija

1512 m. Kaltanėnai jau buvo dvaras, atitekęs didikams Narbutams. XVII a. tapo miesteliu, čia pastatyta bažnyčia, įsteigtas pranciškonų vienuolynas. XVIII a. čia veikė dviklasė mokykla. XIX ir XX a. Kaltanėnai garsėjo galvijų prekymečiais. 1895-1899 m. nutiestas siaurasis Pastovių-Adutiškio-Švenčionių-Švenčionėlių-Utenos-Panevėžio geležinkelis.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Manoma, kad miestelio pavadinimas kilęs nuo ežero vardo Kaltanis, pridėjus priesagą -ėnai.

[taisyti] Etnokultūra

Kaltanėnai – įdomi vietovė liaudies kultūros požiūriu. Šių apylinkių liaudies kūryba seniai domimasi. Apylinkių tautosaką tyrinėjo švietėjas Jonas Burba (1853-1915; palaidotas Kaltanėnų kapinėse). Tarmę tyrinėjo žymus kalbininkas ir etnografas, Kauno universiteto profesorius Eduardas Volteris (1856-1941). 1928 m. šiose apylinkėse dirbo suomių tautosakininkas prof. Viljas Mansika (1884-1947). Etnografai, tautosakininkai atranda čia turtingą kūrybos patirtį: darbų išmanymą, liaudies žodinės kūrybos.