Rezidentūra (studijos)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rezidentūra – antrosios pakopos universitetinės studijos, skirtos medicinos studijas baigusiems asmenims rengti medicinos praktikai.
Medicinos rezidentūra yra (toliau vadinama – rezidentūra) yra skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti ar pakeisti medicinos praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją, trečiosios pakopos universitetinės medicinos krypties studijos, kurias baigusiesiems išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją.
Per rezidentūrą gydytojas rezidentas (toliau vadinama – rezidentas) studijuoja ir atlieka nustatytas pareigas rezidento vadovo prižiūrimas ir įgyja specializuotos medicinos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties.
Turinys |
[taisyti] Rezidentūra Lietuvoje
[taisyti] Studijų forma
Tai dieninės studijos. Per šias studijas skaitomas teorinis kursas, atliekami praktikumai (profesinės veiklos praktika), vadovaujami gydytojų. Šios studijos organizuojamos universitete, universiteto ligoninėje arba universiteto įvertintoje ir parinktoje įstaigoje.
Bendra rezidentūros trukmė 3–6 metai. Rezidentūros studijų turinys nustatomas rezidentūros programoje, skirtoje atitinkamai gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinei kvalifikacijai įgyti.
[taisyti] Rezidentūros formos
1. nepertraukiama rezidentūra – studijos, skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti medicinos praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją;
2. pertraukiama rezidentūra – studijos, skirtos gydytojui, siekiančiam pakeisti medicinos praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją, kai studijuojama tarpsniais.
Pertraukiama rezidentūra turi atitikti visus nepertraukiamos rezidentūros reikalavimus, išskyrus praktikumų trukmę – jie gali būti perpus trumpesni. Pertraukiamą rezidentūrą organizuojantys universitetai gali sutrumpinti pertraukiamos rezidentūros praktikumus universiteto nustatyta tvarka, suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija.
[taisyti] Priėmimas
Į rezidentūrą Lietuvoje priimami asmenys, įgiję medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir turintys Lietuvos Respublikoje ar užsienyje išduotus Lietuvoje teisės aktų nustatyta tvarka pripažintus aukštojo mokslo diplomą ir internatūros pažymėjimą.
Turėti internatūros pažymėjimą nereikalaujama iš gydytojo, įgijusio Lietuvoje gydytojo pediatro kvalifikaciją ir stojančio į vaikų ligų, vaikų chirurgijos arba vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūrą, taip pat gydytojo Europos Sąjungos valstybės, Šveicarijos ar valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečio, medicinos išsimokslinimą įgijusio ne Lietuvos Respublikoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje, Šveicarijoje ar valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, jeigu toje valstybėje dokumentas, patvirtinantis, kad atlikta bendroji medicinos praktika, neišduodamas.
[taisyti] Rezidentūros bazė
Rezidentūros bazė yra universiteto ligoninė ar universiteto įvertinta ir parinkta atitinkamos rezidentūros programos ar jos dalies profesinės veiklos praktikai atlikti įstaiga, turinti teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Rezidentūros bazės vadovas privalo užtikrinti, kad pacientai, kurie kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, būtų informuoti, kad šioje sveikatos priežiūros įstaigoje vykdomos rezidentūros studijos ir jiems sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti rezidentai. Rezidentai neturi teisės teikti sveikatos priežiūros paslaugų tiems pacientams, kurie raštu jų atsisako, išskyrus tuos atvejus, kai šių paslaugų nesuteikus gali kilti pavojus paciento gyvybei. Jeigu pacientas nepilnametis, atsisakyti raštu rezidento teikiamų paslaugų gali vienas iš tėvų arba kitas atstovas pagal įstatymą.
Rezidentui rezidentūros laikas įskaitomas į gydytojo specialųjį darbo stažą. Rezidento vadovui rezidentūros programos laikotarpiai, kuriuos jis vadovauja rezidentui, įskaičiuojami į gydytojo specialųjį darbo stažą.
[taisyti] Rezidentūros organizavimas ir vykdymas
Teisę organizuoti rezidentūrą turi Kauno medicinos universitetas ir Vilniaus universitetas.
Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į valstybės reikmes, numato, kiek gydytojų reikėtų priimti į rezidentūrą pagal atitinkamas programas (ne mažiau, nei tais metais baigiančiųjų medicinos krypties studijas), ir teikia pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai.
Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki priėmimo į rezidentūrą pradžios universitetai viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių ir savo interneto svetainėse viešai skelbia rezidentūros vietų skaičių ir rezidentūros bazių, kuriose numatoma vykdyti atitinkamas rezidentūros studijas, sąrašą.
Į rezidentūrą priimama konkurso būdu universiteto nustatyta tvarka, suderinta su Švietimo ir mokslo ministerija.
Universitetas, atsižvelgdamas į konkurso rezultatus, su rezidentūros baze ir rezidentu sudaro praktinio mokymo sutartį, pagal kurią atliekama rezidentūros praktinė dalis. Praktinio mokymo sutarties turinį, formą ir registravimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija.
Rezidentūros teorinį kursą skaito universiteto dėstytojai.
Rezidentas praktinių įgūdžių ir klinikinės patirties įgyja per rezidentūros programų ciklus (toliau vadinama – ciklas) rezidentūros bazėje, vadovaujamas rezidento vadovo.
Rezidentas, baigęs ciklą, vertinamas universiteto nustatyta tvarka.
Rezidentūros programos dalis gali būti vykdoma ir kituose Lietuvos universitetuose ar jų klinikinėse bazėse universiteto nustatyta tvarka, suderinta su Švietimo ir mokslo ministerija, arba užsienio valstybių universitetuose ar jų klinikinėse bazėse pagal universiteto sudarytas sutartis.
Rezidentūra gali būti nutraukta dėl karo tarnybos, nėštumo ir gimdymo atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis 3 metai, ligos, tačiau rezidentūros trukmė dėl to negali būti sutrumpinta.
Rezidentui, nutraukusiam rezidentūrą dėl šių nuostatų 21 punkte nurodytų priežasčių, paliekama teisė studijuoti valstybės lėšomis, jeigu jis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po rezidentūros nutraukimo priežasties išnykimo pateikia universitetui prašymą leisti studijuoti toliau. Studijos iki rezidentūros nutraukimo, jeigu rezidentūra nutraukiama ne ilgiau kaip 3,5 metų, įskaitomos į bendrą studijų laiką. Jeigu studijos nutraukiamos ilgiau kaip 3,5 metų, įskaitomą laiką nustato universitetas.
Rezidentūra gali būti nutraukta ir dėl kitų priežasčių. Tokiais atvejais rezidentui neužtikrinama teisė studijuoti valstybės lėšomis. Rezidentūros trukmė negali būti dėl to sutrumpinta. Nutraukta rezidentūra tęsiama universiteto nustatyta tvarka. Rezidentūros programos baigimo vertinimo kriterijus nustato universitetas. Baigiamojo rezidentūros egzamino procedūrą universitetas nustato rezidentūros studijų reglamente.
Išėjęs rezidentūros programą asmuo laiko baigiamąjį egzaminą ir yra vertinamas kvalifikacijos komisijos. Asmeniui, išlaikiusiam baigiamąjį rezidentūros egzaminą, išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją.
Sudaroma kiekvienos rezidentūros programos kvalifikacijos komisija. Kvalifikacijos komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 nariai, 2 iš jų gali skirti Sveikatos apsaugos ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija. Iniciatyvos teisę raštu siūlyti savo atstovus turi ir atitinkamų gydytojų specialistų draugijos. Kvalifikacijos komisijos nuostatus ir darbo reglamentą tvirtina universitetas, suderinęs juos su Sveikatos apsaugos ministerija.
Rezidentūros pažymėjimą išduoda universitetas, pasirašo – kvalifikacijos komisijos pirmininkas ir universiteto rektorius arba jo įgaliotas asmuo.
[taisyti] UNIVERSITETO FUNKCIJOS, TEISĖS IR PAREIGOS
Universitetas:
- 1. tvirtina rezidentūros (nepertraukiamos, pertraukiamos) studijų reglamentą;
- 2. nustato ir tvirtina rezidentūros studijų tvarką pagal rezidentūros studijų reglamentą;
- 3. ne vėliau kaip prieš mėnesį iki baigiamojo rezidentūros egzamino sudaro kvalifikacijos komisiją, skelbia jos sudėtį ir baigiamojo rezidentūros egzamino datą;
- 4. vadovaudamasis rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos nuostatais, vertina ir atrenka rezidentūros bazes rezidentūros programos profesinės veiklos praktikai atlikti;
- 5. rengia, derina ir tvirtina rezidentūros programas. Rezidentūros programos registruojamos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;
- 6. priima asmenis į rezidentūrą;
- 7. pašalina iš universiteto rezidentą:
1. šiurkščiai pažeidusį universiteto statutą, vidaus tvarką ar gydytojo profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus;
2. nevykdantį rezidentūros programoje nustatytų reikalavimų;
3. nevykdantį nustatytų rezidento pareigų;
8. nutraukia su rezidentūros baze pasirašytą praktinio mokymo sutartį, jeigu rezidentūros bazė nevykdo praktinio mokymo sutartyje numatytų įsipareigojimų, negali užtikrinti rezidentui sąlygų įgyti praktinių įgūdžių, taip pat kitais teisės aktų nustatytais atvejais;
9. skiria ir atšaukia rezidentūros koordinatorius;
10. teikia informaciją, susijusią su rezidentūros organizavimu, Sveikatos apsaugos ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms;
11. saugo su rezidentūros organizavimu susijusius dokumentus universiteto archyve teisės aktų nustatyta tvarka.
[taisyti] REZIDENTŪROS KOORDINATORIAUS, REZIDENTO VADOVO FUNKCIJOS, TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ
Rezidentūrą koordinuoja, organizuoja ir už jos eigą atsako atitinkamos rezidentūros koordinatorius – universiteto rektoriaus įsakymu paskirtas universiteto darbuotojas. Skiriamas kiekvienos rezidentūros programos rezidentūros koordinatorius.
[taisyti] Rezidentūros koordinatorius
1. siūlo senato nustatyta tvarka rezidentų vadovų kandidatūras;
2. sudaro rezidentams individualius studijų planus pagal rezidentūros programą;
3. tvirtina rezidentų baigiamųjų darbų temas;
4. kontroliuoja rezidentų individualių darbų ir studijų planų vykdymą.
Rezidento vadovu skiriamas universiteto dėstytojas – sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis rezidentūros bazėje ir turintis ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą pagal profesinę kvalifikaciją.
[taisyti] Rezidento vadovas
- 1. vadovauja rezidentui per atitinkamą ciklą;
- 2. sudaro rezidentui sąlygas įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių;
- 3. derina raštu rezidento, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas, darbus ir veiksmus, atitinkančius rezidentūros programą, tačiau neviršijančius rezidento kompetencijos ir kvalifikacijos;
- 4. informuoja rezidentūros koordinatorių apie rezidentūros eigą, rezidento padarytus medicinos etikos pažeidimus;
- 5. ciklo pabaigoje įvertina rezidento įgytas teorines žinias ir praktinius įgūdžius, rašo rezidento charakteristiką;
- 6. teisės aktų nustatyta tvarka atsako už:
1. pavedimą rezidentui, teikiančiam sveikatos priežiūros paslaugas, savarankiškai atlikti darbus ar veiksmus;
2. suderintas raštu rezidento veikas, padariusias žalą paciento sveikatai ar gyvybei. Rezidento vadovas neatsako už žalą, padarytą rezidento veika, nesuderinta Rezidentūros nuostatų nustatyta tvarka.
Rezidento vadovas vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip 4 rezidentams. Rezidentui budint rezidentūros bazėje, rezidento vadovo pareigas vykdo budintysis gydytojas.
[taisyti] REZIDENTŪROS BAZĖ
Sveikatos priežiūros įstaiga turi iniciatyvos teisę kreiptis su prašymu įvertinti ją atitinkamai rezidentūros programos profesinės veiklos praktikai atlikti.
Rezidentūros bazės vadovas ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki priėmimo į rezidentūrą dokumentų priėmimo pradžios universitetui pateikia paraišką atlikti rezidentūros programos profesinės veiklos praktiką, nurodydamas rezidentūros vietų skaičių, galimybes aprūpinti rezidentus gyvenamuoju plotu ir kitas sąlygas.
Rezidentūros bazė turi atitikti universiteto nustatytus atitinkamos rezidentūros programos ar jos dalies vykdymo reikalavimus ir sudaryti rezidentui sąlygas įgyti praktinių įgūdžių.
Rezidentūros bazės vadovas privalo sudaryti rezidentui sąlygas vykdyti rezidentūros programą. Per ciklą rezidentas skiriamas į rezidento pareigas pagal studijuojamą rezidentūros programą. Rezidentūros bazės vadovas ar jo įgaliotas asmuo rezidentui, baigusiam visą toje rezidentūros bazėje numatytą rezidentūros programos dalį, išduoda universitetų nustatytos formos pažymą, patvirtinančią praktinių įgūdžių įgijimą per ciklą.
[taisyti] REZIDENTO TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ
Rezidento teises, pareigas ir atsakomybę nustato rezidentūros reglamentas, rezidentūros bazės vadovo patvirtintas rezidento pareigybės aprašymas, kiti teisės aktai.
[taisyti] Rezidento teisės
1. gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės paramą;
2. išrašyti sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka receptus;
3. raštu atsisakyti vykdyti rezidento vadovo pavedimus, jeigu neturi reikiamos kompetencijos ir kvalifikacijos. Tai rezidento neatleidžia nuo rezidentūros programos vykdymo;
4. išėjus rezidentūros programą, laikyti baigiamąjį rezidentūros egzaminą.
[taisyti] Rezidento pareigos
1. laikytis universiteto ar rezidentūros bazės vidaus tvarkos taisyklių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių gydytojo profesinę veiklą;
2. atliekant profesinės veiklos praktiką, taip pat lankantis pas pacientą, teikti sveikatos priežiūros paslaugas šių nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tik įgijus būtinų žinių ir įgūdžių, neviršijant įgytos kompetencijos ir kvalifikacijos, gavus rezidento vadovo suderinimą raštu;
3. gerbti pacientų teises, jų nepažeisti;
4. laikytis medicinos etikos principų;
5. teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti medicinos dokumentus;
6. vykdyti rezidentūros programą;
7. asmeniniu gydytojo spaudu patvirtinti medicinos dokumentų ir receptų įrašus;
8. per studijas rezidentūroje rašyti rezidentūros baigiamąjį darbą ar mokslinį straipsnį pagal rezidentūros programą. Šio darbo ar mokslinio straipsnio pristatymo tvarką nustato rezidentūros programa.
Budėti rezidentūros bazėje rezidentas privalo, jeigu per ciklą sveikatos priežiūros paslaugos joje teikiamos visą parą. Rezidentas teisės aktų nustatyta tvarka atsako už savo veikos derinimą raštu su rezidento vadovu; veikas, kuriomis padaroma žala paciento sveikatai ar gyvybei, jeigu jos nesuderintos su rezidento vadovu nustatyta tvarka.
