Nėštumas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nėštumas – laikotarpis, kai motinos organizme išnešiojamas vaisius, paprastai nuo pastojimo iki gimdymo; kartais nėštumas gali būti nutraukiamas anksčiau (abortas), arba nutrūkti savaime (persileidimas).
Turinys |
[taisyti] Žmonių nėštumas
Žmonių nėštumas vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba 280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių mėnesinių).
Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3 mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi. Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui nešamos reikalingos maisto medžiagos, deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.
Pirmieji trys mėnesiai yra ypač svarbūs, kadangi bręsta gemalas ir formuojasi audiniai bei organai. Susidarius placentai, prasideda vaisiaus periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20 nėštumo savaitę motina dažniausiai pajunta vaisiaus judesius (pirmieji judesiai kartais juntami jau nuo 15 savaitės). 22 savaičių vaisiaus susiformavę visi organai, jis sveria apie 500 g, ūgis – apie 25 cm. Jei šiuo laikotarpiu įvyksta priešlaikinis gimdymas, kartais specialiomis sąlygomis tokį naujagimį jau pavyksta išauginti.
Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz., kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo ertmėje. Tai negimdinis nėštumas. Gemalas negali normaliai augti, gali prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas. Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai operuojama.
Nėštumas diagnozuojamas remiantis tam tikrais požymiais ar laboratoriniais tyrimais. Tikrieji nėštumo požymiai yra vaisiaus širdies veikla (stetoskopu girdimi nuo 17–20 nėštumo savaitės), vaisiaus judesiai ir ultragarsinės apžiūros metu matomas gemalas (ultragarsu nėštumą galima diagnozuoti jau nuo 5-osios savaitės). Apytikriai nėštumo požymiai yra šie: padidėjusi pilvo apimtis, pasikeitę gimdos forma ir dydis, gimdos kaklelio pokyčiai, apčiuopiamas vaisius, išnykusios mėnesinės, krūtų pokyčiai. Subjektyvūs nėštumo požymiai: pykinimas ir vėmimas. Nėštumą galima diagnozuoti laboratoriniais testais, yra specialūs testai, kurių indikatorius merkiamas į šlapimą.
[taisyti] Nėštumo anatomija (kas mėnesį)
[taisyti] Seksas nėštumo metu
Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius fiziologinių priežasčių riboti lytinį gyvenimą nėra, išskyrus tuos atvejus, kai moteris yra ypač jautri ir jau anksčiau patyrė vieną ar kelis persileidimus. 4-6 mėnesiais apribojimų išvis nėra. Trečiajame nėštumo trimestre (7-9 mėnesiai) vieningos nuomonės dėl sekso nėra: vieni seksologai tvirtina, kad gimdos susitraukimai orgazmo metu skatina priešlaikinį gimdymą, tuo tarpu kiti mano, kad tiesioginio pavojaus sueitis nesukelia, bent jau iki 9-ojo mėnesio.
Sekso poreikis nėštumo metu moterims pasireiškia nevienodai. Kai kurioms lytinis potraukis stipriai padidėja, visų pirma dėl pradingusios baimės pastoti. Gali padidėti lytinis jaudrumas, padažnėti erotiniai sapnai, multiorgazmas ir kt. Kitoms moterims padidėjęs rūpestis dar negimusiu kūdikiu gali slopinti lytinį potraukį, jos gali rečiau norėti mylėtis, vietoje sueities labiau mėgti surogatinę sueitį (pvz., narvasadata ar vikharita) ar felaciją.
[taisyti] Sekso pozos
Nėštumo metu labiausiai tinkančios mylėjimosi pozos yra tokios, kuomet vyras neprispaudžia moters pilvo:
