Ruandos istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šis straipsnis aprašo Ruandos istoriją.

Turinys

1 Ankstyvoji istorija
2 Kolonizacija
3 Nepriklausomybė
4 Naujausioji istorija

[taisyti] Ankstyvoji istorija

Spėjama, kad seniausi Ruandos gyventojai buvo pigmėjai tva, kurie dabar Ruandoje sudaro apie 1% visų gyventojų. Tva buvo išstumti dabartinių hutu protėvių.

Istorikai nesutaria dėl tutsi imigracijos dydžio ir svarbos. Paprastai tutsi vaizduojami kaip pavieniai gyvulininkyste besiverčiantys žmonės atvykę iš rytų Afrikos. Tačiau dabartiniai šios mirgacijos tyrinėjimai nėra galutiniai. Kolonijiniai XX amžiaus pradžios mokslininkai buvo greiti sutikti su šia migracijos versija, nes ji patvirtino jų rasistines teorijas. Pasak jų, karingieji tutsi į dabartinę Ruandos teritoriją atkeliavo XIV – XV amžiuje ir nukariavo hutu žmones. Jie sudarė valstybines bei karinės struktūras ir engė bei išnaudojo žemdirbyste besiverčiančius hutu. Dabartiniai tyrinėjimai labiau koncentruojasi į daugelį kultūrinių bei genetinių panašumų tarp hutu ir tutsi. Daugelis tyrinėtojų mano, kad vaizduotieji skirtumai buvo didžiai perdėti. Jie pastebi, kad abi grupės gyvena toje pačioje vietovėj, kalba ta pačia kalba, tuokiasi tarpusavyje ir turi daug kultūrinių panašumų. Tradiciškai skirtumai tarp šių dviejų grupių buvo labiau darbiniai (hutu vertėsi žemdirbyste, o tutsi gyvulininkyste) nei etniniai.

Apskritai, tutsi yra šalies elitas, tačiau yra žinoma daug atvejų, kai asmenys ar šeimos pakeisdavo savo grupę. Tai sustiprina idėją, kad tutsi ir hutu yra klasės ar kastos, bet ne gentys ar etninės grupės, kaip paprastai vaizduoja masinės informacijos priemonės.

[taisyti] Kolonizacija

Skirtingai nei didžiosios Afrikos dalies, Ruandos ir Didžiųjų ežerų regiono likimas nebuvo nuspręstas Berlyno konferencijoje 1884 metais. Šis regionas buvo padalintas 1890 metais pagal Heligolando-Zanzibaro sutartį. Vokietijos imperijos protektoratui atiteko Ruanda ir Burundis. Pagal šią sutartį, mainais į Heligolando salą Vokietija atsisakė visų pretenzijų į Ugandą. Prastas žemėlapis, nurodytas šioje sutartyje, leido Belgijai reikšti pretenzijas į vakarinę šalies dalį ir, po kelių pasienio susirėmimų, galutinės kolonijos sienos nebuvo nustatytos iki 1900 metų.

[taisyti] Nepriklausomybė

1959 metų hutu sukilimas prieš tutsi valdžią padarė didelę įtaką Ruandos politiniam gyvenimui. Apie 150 000 tutsi buvo ištremti į kaimynines šalis Burundį bei Ugandą. Tutsi, kurie liko šalyje, neturėjo jokių galimybių dalyvauti šalies valdžios struktūrose. 1962 metais Ruanda tapo nepriklausoma respublika, valdoma hutu lyderių. 1963 metais dešimt tūkstančių anksčiau pabėgusių tutsi mėgino susigrąžinti prarastą valdžią. Tačiau šis mėginimas buvo žiauriai numalšintas. Kruviname pilietiniame kare buvo nužudyta daugybė tutsi. Šalyje pasilikusių tutsi skerdynės tęsėsi dar ne vienerius metus.