Rudolfas Karnapas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rudolfas Karnapas (vok. Rudolf Carnap, 1891 – 1970) – vokiečių filosofas, loginio pozityvizmo atstovas.
[taisyti] Biografija
Gimė 1891 m. gegužės 18 d. Ronsdorfe (Vokietija). Mokėsi Barmeno gimnazijoje. 1910-1914 m. studijavo fiziką Jenos universitete. Tačiau tuo pat metu gilinosi į I. Kanto „Grynojo proto kritiką“ ir klausė G. Fregės matematinės logikos kurso. Po Pirmojo pasaulinio karo 1917-1918 m. studijavo fiziką Berlyno universitete, kuriame dirbo ką tik profesoriauti pradėjęs A. Einšteinas. Vėliau įstojo į Freiburgo universitetą, kuriame rašė disertaciją erdvės ir laiko aksiomatinės teorijos tema. Fizikos fakultete tvirtino, kad joje perdaug filosofijos, o filosofijos fakultete – kad perdaug fizikos. Tad jis parašė kitą disertaciją apie erdvę laikydamasis artimesnio Kantui požiūrio.
1924 ir 1925 m. dalyvavo E. Huserlio seminaruose ir toliau rašė apie fiziką iš loginio pozityvizmo taško. 1926 m. įsidarbino Vienos universitete ir įsijungė į „Vienos ratelio“ veiklą. 1928 m. išleido dvi svarbias knygas:
- „Loginė pasaulio struktūra“, kurioje išvystė formalųjį empirizmą mokslines sąvokas apibrėždamas fenomenologijos terminais. Jai didelę įtaką padarė R. Bertrano „Principia Mathematica“.
- „Filosofijos pseudo-problemos“, kurioje teigė, kad daugelis filosofinių klausimų yra beprasmiai ir metafizika turi būti atmesta.
1930 m. Karnapas susipažino su A. Tarskio semantikos modelio teorija. 1931 m. pradėjo profesoriauti Pragos universitete. Ten parašė „Kalbos loginę sintaksę“ (1934). Siekdamas išvengti nacių represijų, 1935 m. emigravo į JAV, kur 1936-1952 m. buvo filosofijos profesoriumi Čikagos universitete. Tai buvo labai produktyvus laikotarpis – rašė knygas apie semantiką, modelių logiką, apie filosofinius tikimybės ir indukcijos principus.
1954 m. perėjo į Los Andželo Kalifornijos universitetą. Čia rašė apie mokslinį pažinimą bei verifikacijos principą. Mirė 1970 m. rugsėjo 14 d. Santa Monikoje. Jau po mirties išleisti veikalai apie termodinamiką bei tikimybės ir indukcijos pagrindus.
