Rudolfas Lymanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rudolfas Lymanas (Rudolf Liehmann, 1855 m. sausio 8 d. Zlonicuose, Čekija – 1904 m. vasario 14 d. Rokiškyje) – vargonininkas, dirigentas, pedagogas.

[taisyti] Biografija

Tėvas Antoninas Lymanas (1808 – 1879 m.), kilęs iš Šiaurės Čekijos, buvo garsus kantorius, kapelmeisteris ir pradžios mokyklos mokytojas. Gerai griežė vargonais ir smuiku, skambino fortepijonu, grojo pučiamaisiais instrumentais, vadovavo orkestrams, pasižymėjo kompoziciniais sugebėjimais. Ana ir Antonijus Lymanai susilaukė net 12 vaikų, kurių 9 mirė vaikystėje – užaugo tik sūnus Rudolfas, dukterys Terezija ir Sidonija. Pirmas Rudolfo muzikos mokytojas buvo tėvas, o 1871 – 1873 m. vaikinas kartu su A. Dvofäku mokėsi Prahos vargonininkų mokykloje, 1883 m. baigė Prahos konservatoriją (prof. F. Balžeko vargonų klasę).

Rokiškio grafai Tyzenhauzai ir Pšezdzeckiai stengėsi savo dvarus paversti ištaigingais kultūros centrais, o bažnyčias aprūpinti kvalifikuotais vargonininkais, chorais ir orkestrais. Tuo tikslu grafienė M. Tyzenhauz-Pšezdzeckienė Rokiškyje įkūrė vargonininkų ir giedojimo mokyklą, kuriai vadovauti pasikvietė ką tik muzikos mokslus baigusį vargonininką virtuozą R. Lymaną. 1883 m. rugpjūčio 20 d. jis pasirašė sutartį, kad sutinka dirbti mokykloje už 600 sidabrinių rublių per metus ir suteiktą butą.

Mokykloje įkūrė tris skyrius: orkestro, vargonų ir fortepijono, giedojimo. Nors darbo sąlygos buvo sunkios (mažos patalpos ir trūko gerų instrumentų), bet mokykloje mokėsi per 40 vargonininkų, instrumentalistų ir choristų. Mokytasi nuo 8 valandos ryto iki 21 valandos vakaro, po pamaldų – ir sekmadieniais. 1885 m. pastatyti nauji „Walcker“ firmos vargonai, kuriuos derino ir prižiūrėjo pats mokyklos vadovas. Be praktinio muzikavimo, mokykloje buvo dėstoma muzikos teorija, harmonija, solfedžio, instrumentų pažinimas ir giedojimas.

Mokykla ypač suklestėjo 1887 – 1889 metais. Tada mokykloje jau buvo pajėgus choras ir orkestras. Išmokta per 20 mišių ir daug giesmių – mokiniai giedodavo ir lietuviškai. 1887 m. choras ir orkestras atliko Jozefo Haidno oratoriją „Pasaulio sutvėrimas“. Per pamaldas R. Lymanas vargonuodavo ir grieždavo smuiku, atlikdavo J. S. Bacho, G. Palestrinos ir kitų kompozitorių kūrinius. Pats kūrė giesmes ir kitokią muziką.

Vargonininkai, baigę Rokiškio muzikos mokyklą, buvo itin vertinami. Per 20 darbo metų mokykla parengė apie 200 muzikantų. Muzikos pradmenis čia gavo visas būrys būsimųjų kompozitorių, vargonininkų ir chorvedžių: Mikas Petrauskas, Juozas Tallat-Kelpša, Juozas Gruodis, Juozas Gaubas, M. Milaknis, Juozas Katelė, K. Diržys, P. Vinkšnelis, V. Kaveckas, A. Jurevičius, Albertas Mateika, K. Kvedaras, J. Sargūnas, A. Žukauskas ir kt.

Be muzikos, R. Lymanas sugebėjo dirbti ir kitus darbus. Įvedė telefono ryšį į visus dvarus ir palivarkus, taisė laikrodžius, bandė įvesti mokykloje elektrą ir įkurti meteorologijos stotį, ypač mėgo fotografuoti. 1888 m. vedė dvarininkaitę Aleksandrą Liachovičiutę, susilaukė 8 vaikų (iš jų 4 mirė neužaugę) ir 14 vaikaičių. R. Lymano įdiegtas muzikavimo tradicijas tęsia 1991 m. atkurta Rokiškio kolegija, rengianti vargonininkus – muzikos mokytojus.

[taisyti] Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.