Praha
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Praha | |
---|---|
Miesto vaizdas | |
Valstybė: | Čekija |
Meras: | Pavel Bém |
Gyventojų | :1 169 106 |
Plotas: | 496 km² |
Praha yra Čekijos sostinė ir didžiausias miestas, Vidurio Čekijos krašto (Středočeský kraj) administracinis centras, miestas taip pat turi atskiro administracinio vieneto statusą. 1,15 mln. gyventojų (2005). Išsidėsčiusi prie Vltavos upės. Svarbus susisiekimo, pramonės ir kultūros centras. Yra tarptautinis oro uostas. Išvystyta mašinų, chemijos, tekstilės, siuvimo, poligrafijos, maisto pramonė. Yra metropolitenas. Prahoje yra Karlo universitetas, mokslų akademija, daug bibliotekų, nacionalinis ir kiti teatrai, nacionalinė galerija, nacionalinis muziejus ir kt.
Miesto centras nuo 1992 metų įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Istorinis miesto branduolys – gotikinė Šv. Vito katedra (XIV-XX a.) su karališkaisiais rūmais (XII-XVIII a.). Yra renesanso stiliaus Belvederio rūmai (XVI a.). Daug gotikos ir baroko stilių pastatų. Yra XIX a. pabaigos eklektinio stiliaus pastatų (nacionalinis muziejus, nacionalinis teatras).
Klimatas vidutinis žemyninis, žiemos švelnios, sniego iškrenta nedaug.
[taisyti] Istorija
Prahos teritorijoje gyventa jau IV tūkstm. pr. m. e. V a. pr. m. e. gyveno bojai, nuo VI a. – slavai. Nuo X a. – Čekijos sostinė, kurį laiką buvo ir Šventosios Romos imperijos imperatorių rezidavimo vieta. 973 m. įsteigta vyskupija (nuo 1344 m. – arkivyskupija). XIII a. I-oje pusėje aplink centrinę mūrinę dalį pradėta statyti miesto siena. 1918 m. tapo Čekoslovakijos respublikos sostine. 1939 m. kovo mėnesį Prahą okupavo fašistinė Vokietija, 1945 m. gegužės 9 d. čia įžengė Raudonoji Armija, Praha vėl tapo Čekoslovakijos sostine. Nuo 1993 m. - Čekijos sostinė.