Seka
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Matematikoje seka vadinama kažkokia tvarka išrašyta skaičių (arba kitų elementų) aibė, pvz.:
Individualūs elementai vadinami sekos nariais. Seka gali turėti baigtinį arba begalinį narių skaičių. Sekoje svarbi narių tvarka, pvz., šios sekos nėra ekvivalenčios:
[taisyti] Begalinės skaičių sekos
Matematinėje analizėje svarbiausią vaidmenį vaidina begalinės skaičių sekos, jos apibrėžiamos taip: tegul f(n) yra funkcija, kurios argumentai yra natūralieji skaičiai. Visų funkcijos reikšmių aibė, išrašyta argumento didėjimo tvarka, vadinama skaičių seka:
Kartais funkcijos reikšmė būna neapibrėžta su kai kuriomis argumento reikšmėmis, pvz.: reiškinys 
neapibrėžtas su n = 1. Tokiais atvejais argumentai prasideda ne nuo 1, o nuo didesnio skaičiaus.
Pavyzdžiui, jei 
, tai skaičių seka bus:
Reiškinys f(n) vadinamas bendruoju sekos nariu, nes iš šios išraiškos galima gauti bet kurį sekos narį.
Sekos dažniausiai išskiriamos riestiniais skliaustais, kuriuose rašomi keli pirmieji sekos nariai, o gale užrašomas ir bendrasis narys. Kartais skliaustuose rašomas tik bendrasis narys.
[taisyti] Posekis
Kažkokiu būdu iš sekos išmetę kažkuriuos narius, gauname naują seką, kurią vadiname senosios sekos posekiu. Pvz., iš sekos 
išmetę kas antrą narį gauname posekį:
[taisyti] Susiję straipsniai
- Sekos riba
- Skaičių eilutė
- Geometrinė progresija
