Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skalva – Mažosios Lietuvos žemė, į kurią įėjo Nemuno žemupio ir deltos upės, ankstesnės Šilutės, Pagėgių, Tilžės, Ragainės ir Pakalnės apskritys bei Pilkalnio apskrities šiaurinė dalis. Centras – Ragainė.