Šilutė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šilutė | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Šilutės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų (2006): | 21 123 | |||||||||||||||
|
Šilutė (vok. Heydekrug) – miestas Lietuvos vakaruose, netoli Kuršių marių, 48 km į pietus nuo Klaipėdos; Šilutės rajono bei seniūnijos centras, Nemuno deltos regioninio parko direkcija. Per miestą teka Šyšos upė.
Iš šiaurės link pietryčių eina geležinkelis. Miesto centre yra Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1854 m.), tuberkuliozės ligoninė, į vakarus – Šilutės muziejus, evangelikų liuteronų bažnyčia, kultūros namai, prie Šyšos – išlikę dvaro rūmai, rajono centrinė ligoninė ir poliklinika; senelių globos namai. Miesto pietryčiuose, vakaruose ir šiaurės vakaruose yra kolektyviniai sodai. Didžioji dalis pramonės įmonių sutelkta šiaurinėje dalyje.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Išsamiau žr. Šilutės istorija
Miesto įkūrimo istorija skaičiuojama nuo 1511 m., kai pusiaukelėje tarp Klaipėdos ir Tilžės pradėjo veikti smuklė. Nutolusi 50 km nuo Klaipėdos vietovė vadinosi Šilokarčema, kurioje pailsindavo arklius arba apsistodavo keliautojai tarp šių dviejų miestų. Netoli Šilokarčemos, Šyša aukštyn, 1550 m. buvo pastatyta Verdainės bažnyčia.
1722 m. Šilokarčemoje įkurtas valsčiaus centras, o 1818 m. – apskrities centras. Tačiau tik 1910 m., prie Šilokarčiamos prijungus Verdainius, Žibų ir Cintjoniškio kaimus – Šilutė tapo miestu.
Po Pirmojo pasaulinio karo Šilutė buvo prijungta prie Lietuvos.
Dabartinis miesto herbas Lietuvos Respublikos prezidento patvirtinas 1995 m. spalio 5 d.
[taisyti] Ekonomika
Seniausia įmonė yra „Šilutės Rambynas“, veikianti nuo 1842 m. ir gaminanti sūrį bei sviestą. „Šilutės baldai“ (įkurti 1890 m.) parduoda daugiau kaip 90 % savo produkcijos į užsienio šalis. „Šilutės durpės“ (veikia nuo 1882 m.) eksportuoja kasmet po 50 tūkstančių kubinių metrų durpių.
[taisyti] Senesni pastatai
Šilutėje išlikę daug senų, paminklinių pastatų ir statinių: senasis paštas – 1905 m., gaisrinė – 1911 m., teismas ir kalėjimas – 1848 m., tiltas per Šyšą – 1914 m., H. Šojaus dvaro kompleksas – 1818 m., senoji turgaus aikštė su pastatais, uostas, geležinkelio stotis ir tiltas – 1875 m., Šilutės 1-osios gimnazijos pastatas – 1924 m.
[taisyti] Kultūra ir sportas
Šilutės muziejus paveldėjo H. Šojaus archeologijos, kartografijos rinkinius ir ypač vertingą etnografinį rinkinį. Muziejuje yra XVIII a. lietuvininkų baldai, audiniai, rūbai, įvairūs buities daiktai. Šilutė yra žymaus vokiečių rašytojo Hermano Zudermano gimtinė. Evangelikų liuteronų bažnyčios parkelyje atstatytas paminklas su rašytojo bareljefu.
Sovietiniais metais mieste buvo keturios vidurinės mokyklos (trys lietuviškos ir viena rusiška), kinoteatras. Dabar mieste veikia teatras, muziejus, trys bažnyčios, keletas viešbučių, daug kavinių, barų bei restoranų.
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
- 2 gimnazijos: pirmoji ir Vydūno
- jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras
- 3 pagrindinės mokyklos: M. Jankaus, Pamario ir Verdainės
- 2 pradinės mokyklos: Šilutės ir Žibų
[taisyti] Sportas
Nacionalinėje Krepšinio Lygoje rungtyniauja miesto krepšinio komanda „Šilutė“. Miestas taip pat turi „Šilutės“ futbolo komandą, žaidžiančią Lietuvos A Lygoje.