Skylūnėliai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Metellina | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Rudeninis skylūnas (Metellina segmentata) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Skylūnėliai (lot. Metellina, vok. Herbstspinne) – storažandžių (Tetragnathidae) vorų šeimos gentis.
Labiausiai Europoje ir Lietuvoje paplitusi rūšis – rudeninis skylūnas (Metellina segmentata Clerck, 1757)
Patelė 6,5-9,0 mm, patinėlis – 7,0-7,5 mm. Galvakrūtinė gelsva, dažnai šviesiai pilka, su plonu juodu pakraščiu ir Y pavidalo piešiniu. Krūtinė ruda ar juoda, cheliceros gelsvos. Kojos gelsvos, su neryškiais žiedeliais ir dėmelėmis. Pilvelis gelsvas ar pilkas, su rudų, juodų ir rausvų taškelių raštu.
Subrendę abiejų lyčių vorai randami nuo VIII mėn. iki vėlyvo rudens. Tinklas visada su atviru centru, kurį voras padaro perkąsdamas siūlus. Nerengia ypatingos slėptuvės. Patelė kabo beveik visada tinklo viduryje; patinėlis tykoja šone ant šakos, padėjęs koją ant signalinio siūlo. Vorų pora visą rudenį randama ant to paties tinklo. Patinėliai dažniausiai pasirodo kai patelė pagauna grobį. Kartais patelė užpuola patinėlį, apipina siūlais ir iščiulpia. Kiaušinėlius deda IX-X mėn. į nukritusius lapus. Po kiaušinėlių dėties patelė miršta, jauni voriukai išsirita kitą pavasarį.
Vorai gyvena ant įvairių medžių ir krūmų, žemesnių augalų, pastatų išorinių sienų, dažniausiai saulės apšviestuose vietose.
