Tryškiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Tryškiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
  Tryškiai
|
||||||||||||||||
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Telšių rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Tryškiai – miestelis Telšių rajone, 23 km į rytus nuo Telšių, prie Virvytės upės. Seniūnijos centras. Yra medinė Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1751 m.), Pavirvyčio dvaras, kapinėse palaidota rašytoja Lazdynų Pelėda (1867-1926). Yra Lazdynų Pelėdos vidurinė mokykla, poliklinika, seniūnija. Vienas pagrindinių miestelio simbolių – Tryškių šv. Florijono koplytstulpis (XIX a. vidurys).
Turinys |
[taisyti] Istorija
[taisyti] XV-XVIII a.
Rašytiniuose šaltiniuose Tryškiai pirmą kartą paminėti XVI a. pradžioje. Tačiau tikėtina, jog gyvenvienė čia pradėjo kurtis dar XV a. pabaigoje. XVI a. pradžioje Tryškiuose būta dvaro. Aplinkui dvarą plėtėsi ir gyvenvietė.
1792 m. gegužės 15 d. Lietuvos-Lenkijos valstybės karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Tryškiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Tryškiai tapo miestu. Buvo suteikta teisė steigti prekymečius ir savaitinius turgus.
Gyventojų skaičius miestelyje labiausiai ėmė augti nuo XVIII a. pabaigos. Tai tiesiogiai susiję su žydų apsigyvenimu Tryškiuose. Nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio Tryškiuose žydų skaičius tolygiai augo. Didėjantis Tryškių gyventojų skaičius lėmė augančią ekonominę miestelio gerovę.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Miestelio pavadinimas vandenvardinės kilmės. Tryškių pavadinimas gali būti tiesiogiai siejamas su upelio Tryškio (dešinysis Virvytės intakas), tekančio pro miestelį, vardu.
[taisyti] Heraldika
1792 m. gegužės 15 d. karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio privilegijoje Tryškiams yra aprašytas ir pavaizduotas Tryškių herbas: mėlyname dugne auksinis lankas ir strėlė. Heraldikos požiūriu tai gana modernus herbas (aukštas abstraktumo lygis). Herbe vaizduojamas lankas ir strėlė yra nuoroda į medžioklę bei karybą. Kadangi Tryškiai iki pat XX a. antros pusės buvo apsupti tankių miškų, vietiniai gyventojai plačiai vertėsi medžiokle.
1989 m. gruodžio 13 d. herbas buvo oficialiai grąžintas miesteliui (atkurtas pagal dailininko A. Každailio projektą).
2004 m. spalio 21 d. Prezidento dekretu patvirtintas rekonstruotas miestelio herbas ir vėliava.
[taisyti] Urbanistinė struktūra
Tryškių senamiestis yra urbanistikos paminklas, įtrauktas į kultūros objektų paveldo sąrašą. Principinis miestelio planas yra autentiškai išlikęs nuo XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios. Nepaisant to, kad Tryškiai daugybę kartų buvo nukentėję nuo gaisrų (miestelis kelis kartus visiškai sudegė XIX a., per I ir II pasaulinius karus), miestelio gatvių tinklas ir centrinė aikštė išliko nepakitę.
Buvusi turgaus aikštė, esanti pačiame Tryškių centre, išsiskiria savo dydžiu ir erdve. Vakariniame jos pakraštyje stovi šv. Florijono koplytstulpis, pastatytas apie XIX a. vidurį. Šv. Florijonas turėjo saugoti miestelį nuo gaisrų.
Šv. Florijono koplytstulpis yra urbanistiškai reikšmingas elementas, sujungiantis dvi svarbias miestelio erdves – turgaus aikštę ir bažnyčią.
