New Immissions/Updates:
boundless - educate - edutalab - empatico - es-ebooks - es16 - fr16 - fsfiles - hesperian - solidaria - wikipediaforschools
- wikipediaforschoolses - wikipediaforschoolsfr - wikipediaforschoolspt - worldmap -

See also: Liber Liber - Libro Parlato - Liber Musica  - Manuzio -  Liber Liber ISO Files - Alphabetical Order - Multivolume ZIP Complete Archive - PDF Files - OGG Music Files -

PROJECT GUTENBERG HTML: Volume I - Volume II - Volume III - Volume IV - Volume V - Volume VI - Volume VII - Volume VIII - Volume IX

Ascolta ""Volevo solo fare un audiolibro"" su Spreaker.
CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
TSRS istorija - Vikipedija

TSRS istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pirmoji TSRS vėliava
Pirmoji TSRS vėliava

TSRS istorijos etapai:


[taisyti] Susikūrimas

Po Rusijos revoliucijos 1917 metais valdžia atiteko bolševikams, pradėtos kurti tarybos, vienintele valdančiąja partija tapo komunistų partija. Beveik iškart prasidėjo pilietinis karas, trukęs iki pat 1922 metų. 1922 metų gruodžio 29 dieną Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika, Užkaukazės Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika, Ukrainos TSR bei Baltarusijos TSR sudarė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos įkūrimo sutartį. 1922 m. gruodžio 30 d. pirmasis Tarybų Kongresas patvirtino šią sutartį.

[taisyti] Partijos susiskaldymas į frakcijas

Kadangi partijoje nebuvo nustatyta vadovavimo perėmimo procedūra, po Lenino mirties 1924 m. sustiprėjo frakcijų kova partijoje dėl NEP'o ateities

Kairioji opozicija partijos viduje, vadovaujama Levo Trockio, jau anksčiau prieštaravo NEP'ui dėl įvairių ideologinių ir praktinių priežasčių (rinka buvo pradėjusi kelti kapitalizmui tipiškas problemas : infliaciją, bedarbystę ir turtingųjų klasės formavimąsi). Kairioji opozicija pasinaudojo „kainų žirklių krize“ įgaunant ideologinį pranašumą prieš nuosaikųjį partijos sparną (palaikiusiį NEP'ą), kuriam vadovavo Nikolajus Bucharinas. Iš pradžių Stalinas susivienijo su Bucharino frakcija partijoje, kad galėtų nugalėti Trockį. Po to, kai Trockis buvo ištremtas jis atsisuko prieš nuosaikiuosius, siekdamas konsoliduoti savo valdžią partijai ir valstybei.

[taisyti] Stalino valdžios konsolidacija

Palčiau apie vidinę kovą partijoje žr. Tarybų Sajungos Komunistų Partija.

Siekdamas surasti pretekstą nutraukti NEP'ą, Stalinas stengėsi išnaudoti problemas, susijusias su „kainų žirklių krize“. Be to, jis atkreipė dėmesį į NEP'o suformuotą smulkių krautuvininkų, įsigyvenusių iš miesto-kaimo prekybos, sluoksnį ir buožes (besiformuojančią aukštesniąją ir vidutinę valstietijos klasę), kurie neva buvo naujosios kapitalistinės klasės. Jis savo poziciją taip pat grindė ir buvusių priešininkų iš kairiosiso opozicijos argumentais, tai yra rinkos blogybėmis – infliacija ir bedarbyste.

Stalinas mėtėsi iš vienos pusės į kitą ir galų gale atsikratė abiejų frakcijų, nors jų idėjas integravo į savo platformą. Jis priėmė „kairuolišką“ nuostatą, kuri prieštaravo rinka besiremiančiam žemės ūkiui, nes norėjo sukurti materialinę komunizmo bazę kuo greičiau, naudojantis tokiomis priemonėmis kaip planinė ekonomika, nors sąlygos tam buvo nepalankios. Tuo pačiu jis priėmė ir „dešiniąją“ nuostatą, kad reikia kurti „socializmą vienoje šalyje“, dėmesį koncentruoti į vidinę raidą, o ne į revoliucijos eksportą. Dėl to jis rėmė masinį grūdų ir žaliavų eksportą, už kurio pajamas Tarybų Sąjunga galėjo importuoti užsienio technologijas reikalingas pramoniniam vystymuisi.

Stalinas iš pradžių sudarė „triumviratą“ su Zinovjevu ir Kamenevu prieš Trockį. Kai Trockis buvo marginalizuotas ir pašalintas iš Karo liaudies komisarų bei Politbiuro, Stalinas susivienijo su Bucharinu prieš buvusius sąjungininkus.

[taisyti] Stalino valdymas

XX a. trečiajame dešimtmetyje įvesti penkmečio planai, kolūkiai.


[taisyti] Stagnacija

Permainų kritikams nušalinus nuo valdžios N. Chruščiovą, šalį pradėjo valdyti Leonidas Brežnevas, prasidėjo brežnevizmas arba "stagnacija.

[taisyti] "Perestroika"

1985 m. į valdžią atėjus Michailui Gorbačiovui, prasidėjo reformos (glasnost, perestroika), užbaigusios Šaltąjį karą bei privedusios prie taikaus valstybės suirimo.

[taisyti] Iširimas

1990 metų vasarį komunistų partija atsisakė partinio monopolio. Kovo 11 dieną Lietuva paskelbė nepriklausomybę, nepriklausomybės siekė Estija ir Latvija.

Valstybė galutinai iširo 1991 metų gruodį – gruodžio 1 dieną ukrainiečiai referendume pasisakė už nepriklausomybę, gruodžio 8 dieną pasirašytas Belovežo susitarimas, gruodžio 21 dieną pasirašyti Alma Atos protokolai ir įkurta NVS, gruodžio 25 dieną atsistatydino TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas, o gruodžio 31 dieną valstybė galutinai nustojo egzistuoti.

Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu