UART

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

UART arba Universalus Asinchroninis Imtuvas-Siųstuvas (Universal Asynchronous Receiver – Transmiter) – prietaisas, kuris verčia lygiagrečius ir nuoseklius duomenų bitus. UART dažniausiai būna intergruotas pagrindinėje asmeninio kompiuterio plokštėje ir palaiko nuosekliają komunikaciją tarp kompiuterio ir periferinių įrenginių. UART taip pat gali būti integruotas kaikuriuose mikrovaldikliuse, pavyzdžiui, PIC16F628.

[taisyti] Pagrindai

Bitai iš vienos vietos į kitą buvo perkeliami naudojant laidus. Didėjant atstumui, laidų naudojimas pasidarė per daug brangus. Kad sumažinti išlaidas, duomenų bitai buvo pradėti siųsti eiliškai, vienas po kito, naudojant UART konvertuoti siunčiamus bitus tarp eiliškos ir lygiagrečios formos kiekviename sąsajos gale. Kiekvienas UART naudoja postūmio registrą, kuris yra pagrindinis būdas „susišnekėti“ nuoseklioms ir lygiagrečioms duomenų formoms.

UART greitis matuojamas bitais per sekundę (bps), nors jis kartais neteisingai vadinamas bodu. Standartiniai greičiai yra 110, 300, 1200, 2400, 4800, 9600, 19200, 28800, 38400, 57600 ir 115200 bit/s

UART dažniausiai tiesiogiai nesukuria ir nepriima įtampos lygių kurie ateina laidais iš įvairių prietaisų. Tam naudojama standartinė sąsaja, kuri apiprėžia įtampos lygius ir kitas susijungimo chrakteristikas. Tokie standartai yra EIA RS232, RS422, RS 485. Priklausomai nuo komunikacijos kanalo apribojimų su kuriuo susietas UART, komunikacijos gali būti dviejų rūšių: „pilnas dvipusis“ (abu siunčia ir priima tuo pačiu metu) arba „pusiau dvipusis“(įrenginiai pasiskirsto priimti ar siųsti). UART naudojamas nusekliuose komunikacijos kanaluose.