Wikipedia:Vardinimo taisyklės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiame puslapyje pateiktas pasiūlymas oficialioms Vikipedijos taisyklėms ar tvarkai. Prašome pasisakyti aptarimo puslapyje.
Šiame straipsnyje nurodomi įprasti susitarimai dėl straipsnių pavadinimų kūrimo.
Turinys
|
[taisyti] Pagrindiniai principai
Pirmiausia, straipsnio pavadinimas turi būti lengvai suprantamas didžiajai daugumai kalbančiųjų lietuvių kalba. Be šios taisyklės dar yra keli pagrindiniai principai: paprastumas (turi būti paprasta sukurti į straipsnį nuorodą), tikslumas, didžiųjų raidžių naudojimas ir vienaskaita.
Pagrindiniai ir bendrieji principai yra viršesni už specifinius susitarimus ir jais turi būti vadovaujamasi iškilus neaiškumams koks teisingesnis straipsnio pavadinimas.
[taisyti] Didžiosios raidės
Jei pavadinimo antras ir tolesni žodžiai nėra tikriniai (ar dėl kitų priežasčių visada rašomi iš didžiosios raidės), rašykite šiuos žodžius iš mažosios raidės.
Dėl Vikipedijos techninių apribojimų pirmo žodžio pirmoji raidė visada yra didžioji. Jei straipsnis turi vadintis žodžiu mažąja raide, pvz., prekiniai ženklai, straipsnio pradžioje įdedamas toks tekstas:
- Šis straipsnis turėtų vadintis pavadinimas, tačiau Vikipedijos programinė įranga pirmąją pavadinimo raidę automatiškai padaro didžiąja.
[taisyti] Vienaskaitos naudojimas
Straipsnių pavadinimai turi būti vienaskaita.
Išimtys:
- žodis turi tik daugiskaitinę formą (kaip kelnės, durys);
- kai daugiskaitos forma gali turėti kitokią reikšmę, pvz., "namas" ir "namai";
- tautų, tautinių ar kalbinių grupių pavadinimai, pvz., Keltai, Baltai;
- tam tikrų biologijos taksonominių grupių pavadinimai.
Kategorijų pavadinimai gali būti tiek vienaskaita, tiek daugiskaita.
[taisyti] Pavadinkite kuo tiksliau
Straipsnio pavadinimas turi būti konkretus ir tikslus, nebent tas pats pavadinimas gali turėti kitų reikšmių.
[taisyti] Kiti bendrieji principai
[taisyti] Naudokite įprastus žmonių bei daiktų vardus
Naudokite labiausiai žinomą unikalų vardą, pavyzdžiui, Jogaila (bet ne Didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila), Algirdas Brazauskas (ne Algirdas Mykolas Brazauskas).
[taisyti] Pilni pavadinimai geriau nei sutrumpinimai
Reikia vengti pavadinimuose naudoti sutrumpinimus, nebent sutrumpinimas yra žymiai geriau žinomas. Pavyzdžiui, galima vartoti sutrumpinimą NASA (ne 'Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija'), tačiau naudoti Federalinis tyrimų biuras (ne FTB) ar Žemės ūkio ministerija (ne ŽŪM). Straipsniai su sutrumpintu pavadinimu gali būti nukreipiamieji.
[taisyti] Specialieji simboliai
Kai kurie simboliai negali būti naudojami pavadinime: pavyzdžiui, skirtukas (|), žvaigždutė (*), ampersandas (&), riestiniai skliaustai ({}), laužtiniai skliaustai ([]), pliusas (+). Žiūrėkite Wikipedia:Vardinimo taisyklės (techniniai apribojimai).
[taisyti] Kabučių naudojimas
Straipsnių pavadinimuose nenaudojami kabučių simboliai („“"). Tai svarbu dėl šių priežasčių:
- Jei kabutė bus straipsnio pavadinimo pradžioje, tokį straipsnį bus sunkiau rasti straipsnių sąrašuose dėl rūšiavimo
- Kiti dalyviai gali naudoti skirtingus kabutės simbolius (nuorodos „A“, "A“, “A“, “A" ir "A" visos rodo į skirtingus straipsnius)
Vietoje kabučių rekomenduojama po pavadinimo skliaustuose patikslinti kieno tai pavadinimas (pvz., [[Sietynas (organizacija)|„Sietynas“]], [[Aušra (leidinys)|]]
[taisyti] Lotyniška abėcėlė
Straipsnių pavadinimams naudojama tik lietuviška ir lotyniška abėcėlė. Nenaudojama kirilica, arabiški ir pan. rašmenys.
Atskiri žodžiai rašomi tik vienos kalbos rašmenimis (Vikipedija arba Wikipedia, todėl Wikipedija, Vikipedia yra nevartotini variantai).
Taip pat reikėtų "elgtis" ir su kitais terminais: Wolfgang arba Volfgangas, bet ne Wolfgangas arba Volfgang'as, Metawiki arba Metaviki, bet ne Meta-viki ar Metawikis (nes lietuvių kalboje nėra w raidės, taip pat nėra ir apostrofo, brūkšnelio, dedamo viduryje žodžio).
[taisyti] "Daliniai" straipsniai
Kai straipsnis yra apie kokio nors reiškinio specifinę dalį, naudojamas pilnas pavadinimas, o ne skliaustuose ar po skyrybos ženklos (taško, dvitaškio) nurodoma specifika. Pvz., Lietuvos istorija, o ne Lietuva (istorija); Mažeikių pramonė, o ne Mažeikiai: Pramonė.
[taisyti] Specifiniai susitarimai
[taisyti] Asmenvardžiai
Vardai, kurie originalo kalba rašomi lotyniška abėcėle, straipsnių pavadinimuose visada rašomi pagal originalią rašybą. Populiariems vardams gali būti daromi nukreipimai iš sulietuvinto pavadinimo į pavadinimą originalia rašyba, pvz., iš Džordžas Bušas gali būti daromas nukreipimas į George Bush.
Jei vardas turi kokių nors specifinių diakritinių ženklų - pageidautina padaryti nukreipiamąjį straipsnį su intuityviausia vardo forma be šių ženklų, pvz., straipsniui Lech Wałęsa sukurti nukreipimą Lech Valesa.
Kitų abėcėlių vardai perrašomi pagal VLKK rekomendacijas, o jei jų nėra - pagal tarimą.
Titulai, pvz., baronas, kunigaikštis, grafas arba docentas, daktaras straipsnio pavadinime neminimi.
Straipsniai apie asmenis, kurie išimtinai žinomi tik pagal savo pseudonimus, gali būti vardinami pagal pseudonimą.
[taisyti] Atskirų kalbų specifika
Kiniškų vardų atveju, jei straipsnio pavadinimas rašomas sulietuvintai, pageidautina padaryti nukreipamąjį straipsnį su vardo rašymo forma pagal pyinin.
Rusiški vardai rašomi be tėvavardžių.
Visų kalbų išskyrus vengrų ir japonų asmenvardžiai rašomi pagal principą "vardas (vardai) pavardė".
[taisyti] Valdovų vardai
Pagrindinė taisyklė - naudoti labiausiai įprastą vardą. Valdovų vardai rašomi trumpiausioj žinomoj formoj (Mindaugas, Gediminas, Treniota ir t.t.), jei vardas neunikalus, trumpesnis vardas turėtų atitekti žinomesnei asmenybei, jei lygiaverčiai - reikia kurti nukreipiamąjį puslapį.
Valdovų vardai rašomi pagal istoriografijoje nusistovėjusią tradiciją, t.y. "Vardas Numeris". Pvz., Liudvikas XIV. Numeris visada rašomas lotyniškais skaičiais. Jei yra daugiau nei vienas valdovas tokiu pačiu vardu ir numeriu (pvz., keliose šalyse), patikslinimas rašomas skliaustuose, pvz., Karolis XII (Švedija). Jei valdovas žinomas savo vardu su pravarde, pvz., Augustas Stiprusis, daromas nukreipimas iš tokio straipsnio į straipsnį su aukščiau apibūdinta vardo daryba.
Šventosios Romos imperijos imperatorių vardai rašomi pagal principą "Imperatorius Vardas Numeris", pvz., Imperatorius Karolis V.
[taisyti] Gyvūnai, augalai ir kiti organizmai
Straipsniai apie gyvūnus, augalus ir kitas gyvybės formas vardinami pagal jų įprastą lietuvišką pavadinimą. Jei lietuviško pavadinimo nėra, galima vardinti pagal jų lotynišką vardą. Jei augalo ar gyvūno pavadinimas gali būti supainiotas su kitais daiktais ar reiškiniais, prie pavadinimo pridėti skliaustuose (biologija). Straipsnius apie konkrečią rūšį vardinti laikantis vienaskaitos taisyklės, straipsniams apie rūšių grupes galima naudoti daugiskaitą, jei vienaskaitos forma vadinama ir konkreti rūšis.
Įvardinant straipsnius apie valgomus vaisius vedančius augalus ir jų vaisių pavadinimus, rekomenduotina vadovautis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės teikimais.
[taisyti] Inicialai
Straipsniuose apie asmenis pageidautina pavadinime nurodyti ir vardą, ir pavardę (t.y. nuoroda [[P.Vileišis]] yra netinkama). Jei tai netinka, pvz., daugiau nei du vardai - naudoti inicialus po pirmo vardo su tašku ir tarpais tarp vardo, inicialo raidės ir pavardės.
[taisyti] Japoniški svetimvardžiai
Japoniški vietovardžiai bei asmenvardžiai transkribuojami naudojantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodymais.
[taisyti] Filmų pavadinimai
Kai kurie filmai turi tuos pačius pavadinimus, taip pat jų pavadinimai sutampa su knygų, spektaklių arba atskirų sąvokų pavadinimais. Jei dėl to gali kilti painiava filmų pavadinimuose skliaustuose reiktų nurodyti metus ir įvardinti, kad tai filmas, pvz., Titanikas (1997 filmas).
[taisyti] Šnekamosios ir programavimo kalbos
Straipsniai apie šnekamąsias kalbas paprastai turėtų būti įvardinami pridedant „kalba“, pvz., Lietuvių kalba, išskyrus, kai ir be šio priedo yra aišku, kad straipsnis yra apie kalbą, pvz., Sanskritas. Tas pats principas galioja ir programavimo kalboms - jei gali kilti painiava, pridedama „programavimo kalba“, o jei pavadinimas pakankamai unikalus, galima vadinti ir be šio priedo, pvz., Python.
[taisyti] Metai: naudoti tik skaičius
Susitarimas: straipsniai, kurių pavadinimą sudaro tik skaičiai, paprastai naudojami straipsniams apie metus. Metai prieš mūsų erą žymimi pr. m. e. Taigi straipsnis 2005 yra apie mūsų eros metus, o 2005 pr. m. e. - apie metus, buvusius prieš 4 tūkst metų.
[taisyti] Skaičiai
Straipsniai apie skaičius ir jų reikšmes vadinami N (skaičius), pvz., 1 (skaičius), o ne Vienetas.
Jei straipsnio pavadinime minimas skaičius, jis paprastai rašoma žodžių, t.y. Antrasis pasaulinis karas, o ne II-asis pasaulinis karas ar 2-asis pasaulinis karas.
[taisyti] Sąrašai
Kurkite tokios formos straipsnius: „<Kilmininkas> sąrašas“, pavyzdžiui, Sporto šakų sąrašas.
[taisyti] Muzikos kūriniai
Reikia naudoti įprasčiausią pavadinimą, skliausteliuose nurodant kompozitoriaus pavardę, jei daugiau nei vienas kompozitorius yra sukūręs tokį kūrinį.
[taisyti] Vietovardžiai
Naudokite Lietuvoje labiausiai paplitusią vietovardžio užrašymo formą. Užsienio vietovardžius rašykite su lietuviškomis galūnėmis, jei tai įprasta, pvz., Londonas, o ne London. Jei manote, kad Vikipedijos skaitytojai sulietuvinto pavadinimo gali nežinoti ar jis nepakankamai paplitęs, sukurkite puslapį su originaliu pavadinimu ir jį peradresuokite į straipsnį sulietuvintu pavadinimu. Pageidautina vartoti šiuo metu oficialius pavadinimus, pvz., Talinas, o ne Revalis, nebent straipsnyje rašote apie tam tikrą laikotarpį, kai miestas buvo vadinamas būtent taip.
[taisyti] Literatūros kūriniai
Kūrinio pavadinimą naudokite kaip straipsnio pavadinimą laikantis visų aukščiau nurodytų taisyklių. Jei straipsnio pavadinimas gali turėti tokį patį pavadinimą kaip ir straipsnis apie kitą dalyką, prie pavadinimo straipsniuose reikėtų nurodyti „(romanas)“, „(apsakymas)“ ir pan. Jei knyga nėra grožinė literatūra, skliaustuose galima rašyti „(knyga)“. Jei ir tuo atveju gali būti painiavos - skliausteliuose nurodykite ir autoriaus pavardę: „(Tolkino romanas)“, „(Orvelo apsakymas)“ ir pan.
