Vilius Bruožis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vilius Bruožis (Brožaitis) (1843 m. gegužės 17 d. Gaištautuose (Ragainės aps., Mažoji Lietuva) – 1909 m. liepos 6 d. Tilžėje) – kultūros ir spaudos darbuotojas.
[taisyti] Biografija
Studijavo mediciną Karaliaučiaus universitete. Pirmasis Mažosios Lietuvos inteligentas, įgijęs pasaulietinį aukštąjį mokslą. 1885 – 1887 m. – Tilžės „Birutės“ draugijos pirmininkas. Iš naiviojo romantizmo pozicijų įrodinėjo „dievišką“ lietuvių kalbos kilmę (straipsnis „Ar rojuje lietuviškai kalbėjo?“, „Tilžės keleivis“, 1885 m., Nr. 22).
„Aušroje“ (1885 m., Nr. 10/11) išspausdino eilėraštį „Lietuviška tu giminėle“. 1891 m. su Jurgiu Zauerveinu ir Kristupu Voska parengė peticiją Vokietijos kaizeriui dėl lietuvių kalbos vartojimo Mažosios Lietuvos mokyklose.
1892 – 1898 m. – „Varpo“ leidimo komiteto iždininkas, tvarkė „Varpo“ ir „Ūkininko“ korespondenciją, šelpė šiuos laikraščius materialiai. Savo asmenybe ir veikla susikūrė ekscentriko „originalo“ reputaciją, laikytinas vienu Juozapo Albino Herbačiausko kultūrinio tipažo pirmtakų.
