Vilkolakio teatras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vilkolakio teatras – Kaune 1920 – 1925 m. veikęs teatras.
Įsikūrė 1919 m. kaip menininkų klubas. Klubo iniciatoriai: tapytojai Vytautas Pranas Bičiūnas, Vladas Didžiokas, Vladimiras Dubeneckis, Olga Dubeneckienė, Adomas Galdikas, dailininkas – grafikas Paulius Galaunė, dramaturgas Balys Sruoga, režisierius Antanas Sutkus.
Klubas veikė Liaudies namų patalpose (Laisvės alėja, nr. 3). 1919–1920 m. vadovavo B. Sruoga, 1920 – 1925 m. – A. Sutkus. Klube buvo rengiami menininkų susitikimai, vakaronės, diskusijos, skaitomos paskaitos, leidžiamas žurnalas „Dainava“.
1920 m. menininkų klubas virto eksperimentiniu ir improvizaciniu satyros teatru. Vaidybos būdas aštrus, su grotesko elementais, vyravo satyra, vėliau alegorija ir simbolika, aktorių grimas pabrėžtas, primenantis kaukes. Teatro vaidyba rėmėsi italų commedia dell arte principais – ekspromtu, improvizacija, komiška ir liaudiška vaidyba, pantomima. Scenografija buvo kuriama be eskizų, spektaklio erdvę ženklinant dekoratyviomis detalėmis. Pastatymuose buvo pastebimos sąlyginio teatro scenografijos užuomazgos.
1925 m., po socialiai aštrių premjerų, teatras užsidarė.
1926 m. A. Sutkus ir teatro aktoriai perėjo į Kauno valstybinį dramos teatrą, čia A. Sutkus paskirtas teatro direktoriumi.
