Vincas Žilionis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vincas Žilionis (1905 m. Marijampolės raj. – 1964 m. Kaune) – lietuvių rašytojas.
[taisyti] Biografija
Nuo 1925 m. bendradarbiavo kairiojoje spaudoje. 1923 – 1933 m. redagavo Telšių savaitraštį „Žemaitis“, 1940 – 1941 m. – žurnalą „Šeima“.
1938 m. parašė romaną „Būdviečių mokykla“ apie kaimo mokytojus, 1940 m. – knygą „Svetima moteris“ apie kaizerinę okupaciją. 1958 m. išleido knygą „Atsisakome nuo senojo svieto“ apie 1905–1907 m. revoliucinius įvykius Lietuvoje.
Turėjo giminaitį Aleksejų Žiliną (Žilionį), kuris buvo Sankt Peterburgo aklas smuikininkas-virtuozas bei 1810 m. išleido savo romansų knygą. Kitas giminaitis Žilinas aprašytas Levo Tolstojaus apysakoje „Kaukazo belaisvis“. Šio Žilino palikuonis partizanas M.Žilionis žuvo 1947.09.04. Jo brolis partizanas J.Žilionis buvo priverstas nusišauti 1951.02.06. Šių brolių artima giminaitė Marija Žilionytė buvo ilgametė Kauno Muzikinio Teatro solistė. Generolas-leitenantas Pavelas Žilinas (g. 1913 m.) vadovavo Karo istorijos institutui Maskvoje.
