Vladislovas Opulskis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vladislovas Opulskis (1875 m. Žvirblaičiuose – 1917 m. birželio 8 d. Šilalėje) – kunigas, knygnešys.
[taisyti] Biografija
Kilęs iš bajorų šeimos.
Baigė Kauno kunigų seminariją.
1898 m. įšventintas į kunigus.
1898-1900 m. – vikaras Ukmergėje.
Nuo 1899 m. kovo 31 d. buvo Ukmergės miesto mokyklos tikybos mokytojas.
Kartu su kitu vikaru Kazimieru Šleiviu stengėsi įvesti giedojimus bažnyčioje lietuvių kalba. Tam pasipriešino vietos klebonas A. Račkovskis.
1899 m. rugsėjo 6 d. Ukmergės gimnazijos mokiniai katalikai atsisakė eiti į stačiatikių pamaldas. Klebonas A. Račkovskis mokyklos vedėjui pranešė, kad vienas „maišto“ organizatorių yra Vladislovas Opulskis, kad pas jį lankosi keletas mokinių ir kad Vladislovas Opulskis juos aprūpina lietuviška spauda.
Prasidėjo represijos prieš moksleivius, rugsėjo 23 d. policija kratė ir V. Opulskio butą, bet jokių įkalčių nerado. V. Opulskis buvo kaltinamas ne tik platinęs lietuvišką spaudą, bet ir pasakojęs mokiniams apie garbingą Lietuvos praeitį, nacionalinę priespaudą, žadinęs nacionalinio išsivadavimo viltį.
Dar tebevykstant kvotai buvo perkeltas į Klovainius. Susekę slaptus ryšius su iškeltu vikaru K. Šleiviu, padarė kratą, surado Lietuvos mylėtojų draugijos išleistus Šv. Kazimiero paveikslėlius su lietuviškais patriotiškais užrašais.
Caro 1902 m. sausio 9 d. paliepimu dvejiems metams ištremtas į Poltavą. Grįžęs dvejus metus buvo Upynos filialistas, vėliau perkeltas į Šilalę altaristu.
