Yu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Yu (Ju) (禹) tradiciškai laikomas pirmuoju pirmosios Kinijos dinastijos Sia imperatoriumi.

Vardas, duotas gimus: Si Wen Ming (姒文命). Dažnai vadinamas „Ju didžiuoju“ (Da Yu; 大禹).

Pasak legendų, Ju tėvas Gunis žuvo, tačiau jo kūnas nesuiro trejus metus, ir per tą laiką jo įsčiose išaugo sūnus, kuris išlindo kūną perpjovus. Ju išlindo drakono pavidalo.

Ju kartais jis priskiriamas prie penkių legendinių Kinijos valdovų. Pagrindinis jo nuopelnas – išmokė žmones kontroliuoti upių bei ežerų potvynius. Tą jis padarė kasdamas kanalus (jo tėvas nesėkmingai bandė sukontroliuoti vandens plūdimą pildamas pylimus).

Pamatęs Ju darbus, valdovas Šun nusprendė jam perleisti valdžią. Tapęs imperatoriumi, Ju įsakė išlieti devynis milžiniškus trikojus, ant kurių buvo pavaizduotos visos nelabos dvasios. Šitaip žmonės išmoko jas atpažinti. Ju klajodavo po šalį ir pats dorodavo bloga darančias dvasias.

Istoriografijoje minima, kad Ju mirė medžiodamas prie Kuaidzi kalno ir ten pat buvo palaidotas. Prie toje vietoje pastatyto mauzoliejaus pareikšti pagarbos keliaudavo daug vėlesnių imperatorių.

Iki Ju imperatoriaus titulas atitekdavo tam, kuris visuomenei pasirodydavo labiausiai vertas. Tačiau Ju sūnus Či (pinyin Qi, 啟) įrodė esąs tinkamas būti imperatoriumi ir tapo naujuoju valdovu. Nuo tada valdžia Kinijoje tapo paveldima.