Žanas Anri Diunanas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žanas Anri Diunanas, Jean Henri Dunant (* 1828 gegužės 8 Ženevoje; † 1910 spalio 30 Heidene) – šveicarų verslininkas, filantropas ir krikščioniškosios krypties humanistas.
Turinys |
[taisyti] Raudonojo kryžiaus įkūrimas
1859 birželio mėnesį, Henry Dunant, keliaudamas susitikti su prancūzų imperatoriumi Napaleonu III, netoli Italijos miesto Solferino atsitiktinai tapo Solferino mūšio tarp jungtinių Pjemonto-Sardinijos bei Prancūzijos pajėgų prieš Austriją liudininku. Į Solferino apylinkes jis atvyko iškart po žiauraus mūšio ir pasibaisėjo matydamas tūkstančius sužeistų karių, paliktų be jokios pagalbos, akis į akį su mirtimi. Kariuomenės medicinos tarnybos visai pakriko ir nebepajėgė susidoroti su darbu. H. Dunant buvo taip sukrėstas, kad net pamiršo, ko čia atvažiavo. Pavertęs Kostiljonės kaimelio bažnyčią į laikiną ligoninę, jis ėmėsi organizuoti pagalbą tiesiog mūšio vietoje, naudodamasis tuo, kas po ranka pakliuvo.
Grįžęs į Ženevą, H. Dunant neįstengė pamiršti to, ką matė ir nusprendė apie tai papasakoti pasauliui.Savo prisiminimus Diunanas įamžino knygoje „Prisiminimai apie Solferiną“, kuriuos jis 1862 išleido savo lėšomis ir išplatino visoje Europoje, išsiuntinėjo ją to meto Europos monarchams, politiniams veikėjams, karininkams filantropams ir bičiuliams. Ši knyga tarp europiečių greitai susilaukė netikėtos sėkmės. Daugeliui žiauri karo realybė buvo nepažįstama ir jos aprašymas stačiai pribloškė. Po metų įsteigė Tarptautinį pagalbos komitetą sužeistiesiems gelbėti, kuris nuo 1876 m. vadinasi Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRK).
[taisyti] Ženevos teisės iniciatyvos
1864 m. priimta Ženevos konvencija buvo parengta atsižvelgiant į Diunano pasiūlymus, išdėstytus jo memuaruose.
[taisyti] Apdovanojimai
1901 m. Diunanas kartu su Frederiku Pasė (Frédéric Passy) apdovanotas pirmąja Nobelio taikos premija, laikomas Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus bei Raudonojo Pusmėnulio judėjimų iniciatoriumi ir vienu pagrindinių steigėjų.
