Airių vilkogaudis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Airių vilkšunis, volfhaundas, vilkgaudis (Irish Wolfhound) – airių nacionalinis šuo, jiems tai – drąsos, ištikimybės ir jėgos simbolis. Šios veislės šunų nėra labai daug.
[taisyti] Išvaizda
Tai šuo milžinas – sveria 41-54 kg, aukštis ties guga gali siekti 94 cm. Neišvaizdus, dėl išlavėjusios regos anksčiau buvo naudotas vilkams medžioti. Tiesios, stiprios priekinės ir ilgos, raumeningos užpakalinės kojos leidžia airių vilkšuniui įveikti didelius atstumus.
[taisyti] Legenda
Pasak legendos, 1210 m. karalius padovanojo Velso princui Liuelinui vilkgaudį, kurį jis pavadino Helertu. Šuo buvęs labai ištikimas šeimininkui, ypač mylėjęs mažąjį princo sūnų. Kartą šeimininkas, grįžęs iš medžioklės, pamatė, kad šuo jį pasitinka kruvinais nasrais. Princas, pamanęs, kad Helertas sudraskė sūnų, kardu nukirto jam galvą. Tik tada pamatė sode žaidžiantį mažylį, o šalia jo – sudraskytą vilką. Nelaimingas šeimininkas pastatė šuniui paminklą, kuris tebėra lig šiol.
[taisyti] Istorija
Senoji volfhaundų veislė išnyko maždaug prieš 100 m., kai buvo nudėtas paskutinis vilkas. XIX a. pab. šią veislę atkūrė anglų kariuomenės karininkas Grahamas, kryžmindamas danų dogus, dirhaundus ir mastifus.
