Pilkasis vilkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Canis lupus

Pilkasis vilkas (Canis lupus)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Žinduoliai ( Mammalia)
Būrys:	Plėšrieji žinduoliai ( Carnivora)
Šeima:	Šuniniai ( Canidae)
Triba:	Tikrieji šunys ( Canini)
Gentis:	Šunys ( Canis)
Rūšis:	Pilkasis vilkas ( Canis lupus)

Pilkojo vilko paplitimas

Pilkasis vilkas (lot. Canis lupus, angl. Grey Wolf, vok. Wolf) – stambiausias iš visų laukinių šuninių (Canidae) šeimos, proporcingo sudėjimo žinduolis, visų naminių šunų protėvis. Vilkai būna iki 150 cm ilgio, sveria 30-65 kg (rekordas – 79 kg). Kūnas apaugęs šiurkščiu pilkos spalvos kailiu, nors gali pasitaikyti ir juodų, baltų, rudų, gelsvo atspalvio vilkų. Ausys neilgos, su smailiomis viršūnėmis. Kaukolė masyvi, dantys stiprūs, o iltys gana stambios.

Vilkai laisvėje dažniausiai gyvena 6-9 metus, o nelaisvėje jų amžiaus vidurkis – 16 metų (rekordas – 20 metų). Vilkai vadinami miško sanitarais, nes daugiausiai medžioja nukaršusius ar ligotus gyvūnus.

Lietuvoje vilkų daugiau miškinguose Vakarų ir Pietryčių Lietuvos rajonuose, kitur reti.

Seniau vilkai buvo paplitę visose Europos šalyse, bet juos ilgą laiką naikino ūkininkai ir medžiotojai.

[taisyti] Gaujos hierarchija

Vilkai – bendruomeniniai gyvūnai ir yra labiausiai prisitaikę gyventi grupėmis. Vieną šeimyninę gaują dažniausiai sudaro vilkų pora, jų jaunikliai ir vilkai iš ankstesniųjų vadų. Kiekvienoje gaujoje būna vadas ir jo pora, dominuojanti vilkė. Pastarosios vieta tik šiek tiek žemesnė nei vado. Tik jie gali susilaukti jauniklių. Medžiodami ir augindami jauniklius suaugę vilkai vienas kitam padeda.

Kaukdami vilkai pažymi savo buvimą kitoms gaujoms. Taip jie stengiasi išvengti nereikalingų susidūrimų.

Žemesnieji gaujos nariai paklūsta dominuojantiems vilkui ir vilkei, demonstruodami savo pavaldumą guldamiesi ant nugaros ar glausdamiesi prie žemės. Kiekvienas vilkas žino savo vietą dominavimo skalėje ir stengiasi ją išlaikyti. Per daug pretenduojantis vilkas gali būti vado išvytas iš gaujos. Susirėmimų pasitaiko dažnai, bet per juos vilkas retai žūva, bet kartais sunkiai sužeidžiamas. Maisto negalinčiam pasirūpinti vilkui, kol jis pagyja, išgyventi padeda kiti nariai.

Vienišas vilkas – tai paprastai jaunas patinas, palikęs gaują ar iš jos išvytas ir ieškantis atskiros teritorijos. Radęs laisvą plotą pirma pažymi ją gerai matomose vietose palikdamas išmatų.

[taisyti] Mityba ir medžioklė

Bizono medžioklė

Vilkai medžioja labai organizuotai. Savo medžioklės vietas pasirenka atsižvelgdami į saugumo ir mitybos sąlygas. Turėdami gerą regą, klausą ir uoslę yra puikiai prisitaikę medžioti, gali mėtyti pėdas. Medžioja dažniausiai naktį. Tamsoje mato geriau negu kiti šuninių šeimos plėšrūnai. Gali ilgai badauti, bet pasitaikius progai, stengiasi pasisotinti kelioms dienoms.

Minta beveik viskuo ką pagauna – nuo pelės iki briedžio, bet pagrindinis maistas – laukiniai kanopiniai. Jei maisto mažai – neatsisako vabzdžių ir uogų. Medžiojanti gauja gali klajoti iki 1000 km² plote.

[taisyti] Dauginimasis

Vilkų pora yra ištikimi vienas kitam, nebent vienas iš jų žūtų. Jauniklius motina žindo maždaug 10 savaičių, po to jaunesni vilkai ir motina pradeda juos maitinti atryta mėsa.

Vilkiukai pradeda medžioti vienerių metų – kai jiems išdygsta visi dantys.

[taisyti] Porūšiai

Suskaičiuojama apie 50 įvairių vilkų porūšių. 2 neseniai išnykę, yra keli seniai išnykę, dar keli tikėtinai išnykę.

Kai kurie porūšiai:

[taisyti] Egzistuojantys

Tundrinis (baltasis) vilkas (lot. Canis lupus albus, ang. white wolf) – gyvena tundroje nuo Estijos iki Kamčiatkos. Tai didelis vilkas ilgu, šviesiu kailiu. Panašus į amerikietiškus vilkus.
Arabijos vilkas (lot. Canis lupus arabs, ang. arabian wolf) – nedidelis, trumpu plonu kailiu. Gyvena tik Pietų Arabijoje.
Stepių vilkas (lot. Canis lupus campestris, ang. steppe wolf) – nedidelis, gyvena Centrinės Azijos dykumose ir stepėse. Turi nelygų, šiurkštų, pilką kailį.
Tibeto vilkas (lot. Canis lupus laniger) – vidutinio dydžio vilkas ilgu kailiu. Gyvena centrinėj Kinijoje, Mongolijoje, Tibete, Rusijos pietvakariuose.
Paprastasis (Eurazijos) vilkas (lot. Canis lupus lupus, ang. Eurassian wolf) – žinomiausias. Vidutinio dydžio, kailis šiurkštus, tamsus. Šis porūšis gyvena ir Lietuvoje.
Indijos vilkas (lot. Canis lupus pallipes, ang. Indian wolf) – paplitęs nuo Irano iki Indijos. Jo genų galbūt turi tokios šunų veislės kaip basendžis, saliukis, pekinas, dingas.
Arktinis (Melvilio salų) vilkas (lot. Canis lupus arctos, ang. Artic wolf) – vidutinio dydžio, gyvena tik arktinėse salose nuo Melvilio iki Elesmero.

Meksikos vilkas

Meksikos vilkas (lot. Canis lupus baileyi, ang. Mexican wolf) – gyvena Sierra Madre ir jos apylinkėse. Dar žinomas kaip „Lobo“. Tai mažiausias Š. Amerikos pilkųjų vilkų porūšis. Jie tamsaus atspalvio. Iš jų galbūt kilę čihuahua ir meksikiečių plikasis šuo.
Sen Bernaro vilkas (lot. Canis lupus bernardi, ang. Bernard's wolf) – didelis, baltu kailiu, juodu snukiu.
Vankuverio salų vilkas (lot. Canis lupus crassodon, ang. Vancouver Island wolf) – pilkai juodos spalvos vidutinio dydžio vilkas.
Hudsono įlankos vilkas (lot. Canis lupus hudsonicus, ang. Hudson wolf) – vilkas šviesiu kailiu. Aptinkama vakaruose ir šiaurėje nuo Hudsono įlankos.
Labradoro vilkas (lot. Canis lupus labradorius, ang. Labrador wolf) – aptinkama šiaurės Kvebeke ir Labradoro pusiasalyje. Spalva – nuo tamsiai pilkos iki beveik baltos.
Aleksandro Archipelago vilkas (lot. Canis lupus ligoni, ang. Alexander Achipelago wolf) – labai mažas Š. Amerikos vilkas. Plaukai trumpi, juodi, pavilnė pilka.
Rytinių miškų vilkas (lot. Canis lupus lycaon, ang. Eastern timber wolf) – toliausiai aptinkamas vilkas. Gyvena JAV rytuose iki Floridos ir Minesotos. Kailio spalvos labai įvairios.
Makenzio tundros vilkas (lot. Canis lupus mackenzii, ang. Northwest Territories wolf) – gyvena arkties pajūrio regione į vakarus nuo Makenzio ir pietus nuo didžiojo Lokių ežero.
Bafino salos tundrų vilkas (lot. Canis lupus manningi, ang. Baffin Island wolf) – mažiausias iš arktinių vilkų, gyvena tik Bafino saloje.
Aliaskos tundrinis vilkas (lot. Canis lupus tundrarum, ang. Tundra wolf) – didelis, ilgu kailiu. Gyvena tundros rajone Aliaskos pakrantėse.
Mongolijos vilkas (lot. Canis lupus chanco, ang. Mongolian wolf)
Kaspijos jūros vilkas (lot. Canis lupus cubanensis, ang. Caspian Sea wolf)
Azijos dykumų vilkas (lot. Canis lupus desertorum, ang. Asian desert wolf)
Austrijos – Vengrijos vilkas (lot. Canis lupus minor, ang. Austro-Hungarian wolf)
Iberijos vilkas (lot. Canis lupus signatus, ang. Iberian wolf) – vienas iš daugelio porūšių. Kartais painiojamas su išnykusiu Ispanijos vilku. Žiemą kailis šviesesnis, pilkesnis, o paprastai – tamsiai pilkas ar rudas.

[taisyti] Tikriausiai išnykę

Hokaido (Japonijos) vilkas (lot. Canis lupus hattai, ang. Hokkaido wolf) – gyveno Japonų saloje Hokaide.
Kaskadinių kalnų vilkas (lot. Canis lupus fuscus, ang. Cascade Mountains wolf) – cinamono spalvos, tikriausiai išnaikintas, vilkas.
Pilkai baltas vilkas (lot. Canis lupus griseoalbus, ang. Grey-white wolf) – dėl šio vilko egzistavimo kyla daug ginčų. Gyvena centrinėje Manitoboje ar šiaurės Saskačevane.
Šiaurinis Uolinių kalnų vilkas (lot. Canis lupus irremotus, ang. Northern Rocky Mountains wolf) – JAV išmirusi rūšis. Pietų Albertoje, Kanadoje dar aptinkama pavienių egzempliorių.

[taisyti] Išnykę

Ispanijos vilkas (lot. Canis lupus deitanus, ang. Spanish wolf)
Honšu vilkas (lot. Canis lupus hodophilax, Honshu wolf) – išnaikintas. Gyveno Japonų saloje Honshu.
Mogollo kalnų, pietvakarių vilkas (lot. Canis lupus mogollonensis, ang. Southwestern wolf) – išnaikintas. Gyveno Centrinėje Arizonoje ir Naujojoje Meksikoje.
Teksaso pilkasis vilkas (lot. Canis lupus monstrabilis, ang. Texas wolf) – gyveno Teksase ir šiauriau nuo jo.
Didžiųjų lygumų (Buffalo upės) vilkas (lot. Canis lupus nubilus, ang. Great Plains wolf) – gyveno Kanadoje.
Grenlandijos vilkas (lot. Canis lupus orion, ang. Greenland wolf) – laikomas išnykusiu.
Pietinių Uolinių kalnų vilkas (lot. Canis lupus youngi, ang. Southern Rocky Mountains wolf) – gyveno kalnų regione Jutoje, Nevadoje, Kolorade.

[taisyti] Vilkai mitologijoje

Pasakose vilkai dažni veikėjai ir beveik visuomet kvaili. Gerai žinomoje pasakoje gudrus vilkas apgavo raudonkepuraitę.
Tautosakoje minimas vilkolakis yra vilku virtęs žmogus. Apie juos sukurta daug siaubo filmų.
Š. Amerikos nutkos genties indėnai pasakodavo legendas, esą naujagimius kartais nusinešdavę vilkai.
Geležinio Vilko legenda pasakoja, kad kunigaikštis Gediminas, būsimo Vilniaus vietoje susapnavęs geležinį vilką.
Romėnų mitologijoje pasak legendos, Romą įkūrė broliai Romulas ir Remas, kuriuos mažus žindė vilkė.
Skandinavų mitologijoje vilkai – neigiami personažai. Pagal legendą vienas iš Ragnaroką pranašaujančių ženklų yra tas, kad vilkas Fenris praryja Saulę. Pagal kitą versiją Saulę ir Mėnulį praryja vilkai Skolas ir Hatis.