Albertas Didysis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Albertas Didysis (Albertus Magnus, apie 1206 – 1280) – vokiečių tėvas dominikonas, filosofas ir teologas, laikytas iškiliausiu Viduramžių mokslininku Vokietijoje. Gimė Lauingene, netoli Dunojaus upės. 1223 m. Padujoje studijavo filosofiją ir įstojo į dominikonų ordiną; 1228 m. dėstytojavo Kelne. 1240–1248 m. dėstė Paryžiaus universitete ir 1245–1248 m. buvo Tomo Akviniečio mokytojas. 1248–1260 m. dirbo dominikonų studijų namuose Kelne. 1260 m. buvo paskirtas Regensburgo vyskupu. 1262 m. atsistatydino ir toliau dėstė Kelne. Mirė 1280 m. lapkričio 15 d., būdamas 74 metų. Dar vadintas Šventuoju Albertu Didžiuoju bei Albertu iš Kelno. Katalikų bažnyčia jam suteikė Bažnyčios daktaro titulą. Pasak prancūzų filosofo Alain de Libera, Albertas Didysis yra viduramžiais gimstančių intelektualų prototipas, pirmasis Vakarų mąstytojas, skelbęs, kad žinojimo progresas vyksta dalyvaujant daugeliui žmonių. Tai reiškia, kad reikia skaityti mąstytojus įvairiomis kalbomis ir pritaikyti daugelio mokslininkų pasiekimus savo laikmečiui.