Alergija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alergija (gr. allos – kitas, kitoks ir ergeia – veikimas, veikla, atsakas) – organizmo gebėjimas ypatingai jautriai reaguoti į vėl patekusį alergeną, į kurį kiti visai nereaguoja. Pirmą sykį alergenams patekus į organizmą, jame per 2-21 d. (priklausomai nuo alergeno kiekio, organizmo savybių) susidaro antikūnų, vadinamų imunoglobulinais. Jau esant pakankamam antikūnų kiekiui ir vėl patekus specifiniam alergenui (prieš kurį yra pasigaminusių antikūnų), gali įvykti alerginė reakcija. Laikotarpis tarp alergeno patekimo ir antikūnų pasigaminimo vadinamas sensibilizacijos (alergizacijos) periodu. Pati alergija dar nereiškia ligos ar liguistos būsenos: klinikinių jos požymių tik tada, kai įsijautrinusiam žmogui patenka alergenas ir tam alergenui pasigamina antikūnų. Manoma, kad alergija yra paveldima, bet tai nereiškia, kad alergiškam žmogui būtinai teks sirgti alergine liga.
[taisyti] Termino kilmė
Terminą 1906 m. pirmas pasiūlė austrų gydytojas Klemensas Johanas Pirkė.
 |
Šis medicininis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
