Amortizatorius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Amortizatorius – įtaisas mašinoje ar statinyje smūgio poveikiui mažinti. Amortizatoriaus konstrukcija paremta kietųjų kūnų ir dujų tamprumu arba skysčių klampumu. Kai smūgis deformuoja gumą, plieninę spyruoklę, susuka strypą, jo poveikis sumažėja. Amortizatorius būna:
- frikcinis (smūgio energija atlieka mechaninės trinties darbą)
- hidraulinis (skystis pervaro per kalibruotą angą)
- pneumatinis (suslegia dujas).
Taip pat skirstomi į nuolatinis ar vienkartinis, vienos ar kelių krypčių; žengiamojo ar sukamojo judesio. Transporto mašinose amortizatorius (lingė, torsionas) dažnai naudojamas kartu su slopintuvu; šiuo atveju amortizatoriumi paprastai vadinami abu šie įtaisai arba vien tik slopintuvas. Amortizatorius sumažina smūginę apkrovą veikiančiose mašinose pvz: automobiliuose, patrankose, skraidymo aparatuose.
