Antitrinitoriai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antitrinitarizmas (lot. trinitas – trejybė) – krikščionybės doktrina, neigianti Švenčiausiosios Trejybės dogmą, bei Jėzaus Kristaus dieviškumą. Antitrinitoriai Dievą įsivaizdavo kaip vientisą, abstraktų Vienį.
Ankstyvosios antitrinitorių formos:
- gnostikai
- manichėjai
- monarchianistai
- ebonitai
- sebelijonai
- unitoriai
- modalistai
Antitrinitoriams artimos kryptys:
- mormonai
- jehovininkai
- socinai
Atsirado kuriant pagrindines krikščionybės dogmas (II-III a.). Reformacijos metu tapo vienu radikaliausiu reformacijos judėjimu, plito Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje, Čekijoje, Šveicarijoje. Abiejų Tautų Respublikoje veikę antitrinitoriai – arijonai, socinai.
