Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Web Analytics
Cookie Policy Terms and Conditions ArchLinux - Vikipedija

ArchLinux

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Archlinux logotipas

Archlinux
Kūrėjas Judd Vinet
OS šeima Linux
Kodo modelis Atviras kodas
Paskutinė versija 0.7.2 / 2005 gegužės 23
Branduolio tipas Monolitinis branduolys
Licencija GPL
Svetainė www.archlinux.org

ArchLinux yra Linux distribucija, kurią pradėjo Judas Vinetas (Judd Vinet) įkvėptas kitos Linux distribucijos – CRUX. Arch Linux yra bendros paskirties Linux distribucija, kuri gali būti modifikuota pagal bet kurio vartotojo poreikius.

ArchLinux naudoja kitokią leidimo sistemą nei įprastinė. Versijos skaičiai nurodo tik pasikeitimus įdiegimo programoje ir paketų pasikeitimus esančius įdiegimo kompaktiniame diske, bet nenurodo distribucijos subrendimo lygio.

Su distribucija nepateikiami jokie pagalbiniai konfigūravimo įrankiai, taip norintys suderinti sistemą naudotojai skatinami naudotis komandine eilute.

ArchLinux neteikia oficialaus tech. palaikymo, tačiau klausimus galima užduoti oficialiame IRC kanale, Arch Linux forume arba #archlinux kanale Aitvaro tinkle.

Turinys

[taisyti] Filosofija

Arch Linux distibucija buvo kuriama būti ideali operacinė sistema pažengusiems vartotojams. Jos jokių puošmenų, jokių konfigūracijos įrankių filosofija panaši į CRUX kuris reikalauja žinių įdiegimui.

[taisyti] Paketų valdymas

pacman paketų valdiklis
pacman paketų valdiklis

ArchLinux naudoja i686 architektūrai optimizuotus paketus. Tai reiškia, kad Archlinux galima naudoti tik su Pentium II ir naujesniais procesoriais. ArchLinux naudoja Pacman – paketų sistemos valdimo įrankį, kuris jungia paprastą sukompiliuoto paketo formatą su lengva naudoti kompiliavimo sistema, leidžiančia naudotojui be didelio vargo valdyti ir keisti paketus, ar tai būtų oficialus ir pačio gamintas paketas. Paketų saugyklų sistema leidžia naudotojui pačiam sukurti paketų saugyklą ir prisidėti prie Archlinux tobulinimo bei bendraminčių rato didėjimo.

Pacman sudaro galimybę sistemoje visada turėti naujausius paketus, sinchronizuodamas paketų sąrašą su pagrindiniu serveriu, taip žymiai palengvindamas sistemos administravimą bei padidindamas sistemos saugumą. Kliento/serverio modelis taip pat leidžia parsisiųsti/instaliuoti programas paprastos komandos pagalba, su visomis programos priklausomybėmis (įrankio veikimas panašus į Debian apt-get). Arch taip pat turi ABS kuris yra panašus į BSD sistemų portage.

Oficialiame ArchLinux paketų sąraše esančius paketus visada galima atsisiųsti iš „extra“, AUR ir kitų paketų saugyklų.

[taisyti] Leidimai

ArchLinux naudoja „riedančio leidimo“ („rolling stone“) sistemą, tai reiškia, kad yra dvi pagrindinės paketų versijos Current ir Release. Current paketų saugykloje visada saugomi patys naujausi paketai. Jei yra išleidžiama naujausia programos versija, ji iš karto papuola į Current paketų saugyklą. Release paketų saugykloje yra tie paketai, kurie buvo išleidus naują Archlinux ISO versiją. T.y. Release paketų saugykloje visada bus į 0.5 versiją įtraukti paketai, kol nebus išleista 0.6 versija. Kai bus išleista 0.7 versija, Release paketų saugykloje bus paketai, kurie buvo 0.7 versijoje. Žemiau pateikstas leidimų sąrašas su kodiniais pavadinimais ir datomis.

[taisyti] Leidimų istorija

Taip pasibaigia 0.x leidimų serija. 1.0 niekada nebus. Nuo šiol ArchLinux leidimai bus žymimi tiesiog su data. Ir leidimo dažnis susiejamas su Linux branduolio leidimais. Kaip pavyzdžiui 0.8 pagal naująjį numeravimą būtų 200703. Bet 0.8 lieka paskutiniuoju iš 0.x serijos.

[taisyti] Nuorodos


Linux distribucijos

Ubuntu  | Baltix  | Goobuntu | Mandriva | Fedora | SuSE | Debian | MEPIS | Gentoo | Slackware | Knoppix | Xandros Desktop | Archlinux | daugiau...

Static Wikipedia 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu